Kaip trečiadienį pranešė KT, į bylą sujungta septyniolika prašymų. Tarp jų yra ir Vilniaus apygardos teismo kreipimasis dėl Darbo partijos bylos.
Darbo partijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas šių metų vasarį nusprendė kreiptis į KT, kad šis išaiškintų tam tikrus juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn galimybės aspektus. Teismui kilo abejonių, ar juridinis asmuo gali būti tapatinamas su fiziniu asmeniu ir būti atsakingas už fizinių asmenų padarytą veiką.
Šios bylos nagrinėjimas atidėtas, kol bus gautas KT nutarimas.
Prokurorai įtaria, kad Darbo partija neapskaitė 25 mln. litų pajamų ir išlaidų, į valstybės biudžetą nesumokėjo 3,8 mln. litų, o neteisėtai gavusi dotacijas valstybei padarė materialinę žalą.
Tarp pareiškėjų yra ir Seimo narių grupė, kuriai taip pat kilo abejonių, ar Baudžiamajame kodekse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.
Toks kaltės perkėlimas juridiniam asmeniui, pareiškėjų nuomone, nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtintais visų subjektų lygybės įstatymui, atsakomybės tik už kaltus veiksmus, visų asmenų teisės į teisingą, nepriklausomą ir bešališką teismą, asmens baudžiamumo tik remiantis įstatymais, dvigubo nubaudimo draudimo ir teisinės valstybės principais.
Be to, pareiškėjų manymu, ginčijamas teisinis reguliavimas sukuria prielaidas nelygiaverčiai vertinti privačią įmonę ir valstybės ar savivaldybės įstaigą, kuri, skirtingai nei privati įmonė, negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn.
