Tarp pasirašiusiųjų yra režisierius ir rašytojas Vytautas V. Landsbergis, poetas Vladas Braziūnas, rašytojas Marcelijus Martinaitis, režisierius ir dirigentas Povilas Mataitis, režisierė Danutė Keturakytė, dainininkės Veronika Povilionienė ir Aistė Smilgevičiūtė, muzikantas Rokas Radzevičius, menotyrininkė Viktorija Daujotytė, istorikas Antanas Tyla, filosofas Bronislovas Genzelis, kalbininkas Juozas Pabrėža, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro vadovas Audrius Beinorius.
Į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę dėl savo vadovaujamos institucijos naikinimo pirmadienį kreipėsi ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.
Anot jos, birželio 1-ąją Seime skubos tvarka užregistruoti teisės aktų pakeitimų projektai, kuriuos priėmus, EKGT ir VKPK būtų panaikintos, vietoj jų būtų įkurta Valstybinė kultūros paveldo ir etninės kultūros taryba.
„Šis siūlymas nėra pagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais, nėra įrodyta kokia nors jo nauda, o žala tiek kultūros paveldui, tiek etninei kultūrai būtų akivaizdi“ – teigia kultūros ir mokslo veikėjai.
Jų teigimu, jei abi institucijos bus sujungtos, naujoji įstaiga neužtikrins jų veiklos tęstinumo, jos funkcijos bus susiaurintos iki siūlymų bei informacijos teikimo vien Seimui. Tuo metu dabar taryba ir komisija, siekdamos užtikrinti etninės kultūros valstybinės globos ir paveldo apsaugos koordinavimą, siūlymus dar teikia Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms ir savivaldybėms, informuoja visuomenę apie iškilusias problemas.
EKGT pirmininkė Seimo nariams pateikė šio siūlymo trūkumų ir procedūrinių pažeidimų analizę bei siūlo įstaigų jungimą numatančius teisės aktų pakeitimo projektus atmesti.
Siūlydama išsaugoti savarankišką EKGT statusą, į parlamentą taip pat kreipėsi Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba.
Asociaciją sudaro 12 organizacijų: Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos dizainerių sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailės kūrėjų sąjunga, Teatro sąjungos meno kūrėjų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.
Anot institucijų pertvarkai prieštaraujančiųjų, tarybos ir komisijos veiklos kryptys skirtingos.
„Vienos šių sričių ekspertai nedaug ką gali pasakyti apie kitos veiklą, todėl jų bendras darbas vienoje taryboje būtų ne toks produktyvus ir gali susilpninti naujos tarybos kompetenciją abiejose srityse. Todėl jungti šias institucijas nesiūlome“, – teigia meno kūrėjai.
Rekomendaciją šiuo klausimu pateikė ir dešimties užsienio šalių ekspertai, kurie siūlo nejungti nematerialų paveldą globojančių mažesnių ir silpnesnių institucijų su didesnėmis, stipresnėmis ir geriau įsitvirtinusiomis materialaus paveldo apsaugos institucijomis.
Sujungti minėtas dvi institucijas siūlo Seimo valdybos sudaryta darbo grupė. Įstatymo pataisas jos vardu Seime registravo parlamento Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.
Darbo grupės nuomone, „etninė kultūra ir paveldas yra susiję, todėl formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką būtų tikslinga ir etninę kultūrą ir kultūros paveldą vertinti bendrai“.
„Analizuojant institucijų, atsakingų už kultūros paveldo apsaugą ir etninės kultūros globą veiklos tikslus ir funkcijas, galima pastebėti panašumą ir funkcijų dubliavimą“, – teigiama įstatymo pataisas aiškinančiame rašte.
Darbo grupės teigimu, sujungus Etninės kultūros globos tarybą ir Valstybinės kultūros paveldo komisiją bus sustiprintas naujos institucijos ekspertinis lygis, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos.
