Šis klausimas parūpo „darbietei“ Loretai Graužinienei, kuri pastebėjo, jog nesudarydama tokios galimybės Lietuva pažeidžia Europos Sąjungos direktyvas.
„Pirmiausia, apie sąvokas šnekant, telefonas ir kurtysis yra dvi sunkiai suderinamos sąvokos. Antra, alternatyva galėtų būti trumposios žinutės, jei tai būtų galima padaryti. Tačiau SMS nėra tai, kas ateina realiu laiku. Dabartinėmis technologijomis jos gali ir smarkiai vėluoti“, – sakė vidaus reikalų ministras.
Kaip techniškai išspręsti šią problemą, aš neįsivaizduoju, – pripažino R.Palaitis.R.Palaitis teigė anksčiau kreipęsis į kurčiųjų organizacijas, prašydamas jų sudaryti kurčiųjų telefonų numerių sąrašą. Jie būtų įvesti į BPC duomenų bazę ir BPC darbuotojai, matydami, jog skambina vienas šių numerių, galėtų identifikuoti, kad nors kitame laido gale yra tyla, signalas gali būti rimtas. Tačiau, anot ministro, organizacijos nesugeba pateikti tokio sąrašo. „Kaip techniškai išspręsti šią problemą, aš neįsivaizduoju“, – pripažino R.Palaitis.
„Tačiau pasaulyje ši sistema veikia, kurtieji gali išsikviesti pagalbą. <...> Jūs prašote sąrašo (kurčių) žmonių, tai lygiai taip pat, kaip paprašyti vieno rajono gyventojų telefonų sąrašo. Jie nėra nuolatiniai, nuolat keičiasi, – pastebėjo L.Graužinienė ir pridūrė, jog kai kurios taksi bendrovės Lietuvoje yra sudariusios galimybę iškviesti automobilį išsiunčiant SMS: – Gal pirmiausia padarykime bent minimumą, kad vėliau galėtume maksimumą?“
R.Palaitis pakartojo, kad taip nebūtų sudaryta galimybė susisiekti su BPC realiu laiku. „Studijų rezultatas buvo toks, kad vienintelė reali priemonė realiu laiku, ne po valandos, išsikviesti pagalbą yra nustatyti telefonų sąrašą. O kas čia tokios sudėtingo nustatyti sąrašą tų kurčiųjų, kurie naudojasi telefonu? – klausė ministras. – Jūs net neįsivaizduojate, kiek yra klaidingų iškvietimų į 112. Būtina turėti tą sąrašą, aš kitos galimybės nematau.“
