„Suprasdamas savo atsakomybę prieš Lietuvos visuomenę, „Baltic Media Alliance“ (BMA) ėmėsi ryžtingų veiksmų. BMA praneša, kad laida „Žmogus ir įstatymas“ nuo šio penktadienio nebebus rodoma „Piervyj Baltijskij kanal“, kaip programa, neatitinkanti bendražmogiškų vertybių, moralinių ir etikos nuostatų“, – teigiama kanalą valdančios bendrovės „Baltic Media Alliance“ pranešime.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečiadienį nusprendė stabdyti per „Piervyj Baltijskij kanal“ rodomas Rusijoje rengtas laidas. Toks sprendimas priimtas po melagingos propagandinės laidos apie 1991 metų sausio 13-osios sovietų agresiją.
Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje „Žmogus ir įstatymas“. Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės „Alfa“ tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant Televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina – Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.
Rusijos užsienio reikalų ministerija „neadekvačia“ pavadino Lietuvos reakciją apriboti rusiškos televizijos „Piervyj Baltijskij kanal“ transliacijas, kai ši televizija parodė melagingą propagandinę laidą apie sovietų agresiją 1991 metų sausio 13-ąją.
Po minėtos laidos vienas iš kabelinės televizijos operatorių „Cgates“ sustabdė „Piervyj Baltijskij kanal“ retransliavimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pabrėžė, kad „žiniasklaidos laisvės negalima sieti su tikslingomis pastangomis menkinti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą bei neigti tautos istorinę atmintį“.
Rusija Lietuvos reakciją dėl melagingos rusiško kanalo laidos vadina „neadekvačia“
Rusijos užsienio reikalų ministerija „neadekvačia“ pavadino Lietuvos reakciją apriboti rusiškos televizijos „Piervyj Baltijskij kanal“ transliacijas, kai ši televizija parodė melagingą propagandinę laidą apie sovietų agresiją 1991 metų sausio 13-ąją.
„Mes stebėjome Lietuvoje vykusį tyrimą dėl „Piervyj Baltijskij kanal“ parodytos laidos „Žmogus ir įstatymas“, autorinio reportažo apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius, ir vienos iš lietuviškų bendrovių sprendimą laikinai nutraukti šio kanalo transliacijas (...). Akivaizdu, tokia neadekvati reakcija į siužetą apie to meto įvykius Vilniuje – tuometinėje Lietuvos SSR sostinėje – liudija, kad šios respublikos valdžiai, sprendžiant pagal viską, neegzistuoja kitos istorijos, nei ta, kurią jie rašo patys“, – pareiškė Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius. Jį cituoja naujienų agentūra „Interfax“.
Šarūnas Birutis: Radijo ir televizijos komisijos sprendimo dėl „Pirmojo Baltijos kanalo“ prevencijai pakanka
Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimas dėl „Pirmojo Baltijos kanalo“ laidų yra teisingas ir jo pakanka tokių atvejų prevencijai.
„Sprendimas dėl trečiose šalyse sukurtų ir retransliuojamų programų per “Pirmąjį Baltijos kanalą„ sustabdymo – tai yra teisingas sprendimas, nes yra pakankamai įrodymų, kad šioje laidoje buvo dezinformacija, tyčiojimasis iš Lietuvos valstybės, paniekintas Lietuvos laisvės kovotojų atminimas“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.
„(Sprendimas – BNS) gana griežtas jau yra ir prevencijai turbūt pakankamas, nes iš tikrųjų trim mėnesiams tas apribojimas yra gana stiprus dalykas“, – teigė jis.
Š.Birutis ketvirtadienio pavakare šį klausimą aptarė susitikęs su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
„Susitikimas buvo tam, kad apsitartume, kaip reaguojame, ar nereikalingi kokie skubūs veiksmai ateičiai, prevencijai keičiant Visuomenės informavimo įstatymą. Visgi kol kas jokių papildomų veiksmų nedarysime“, – tikino jis.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečiadienį nusprendė stabdyti per „Pirmąjį Baltijos kanalą“ rodomas Rusijoje rengtas laidas. Toks sprendimas priimtas po melagingos propagandinės laidos apie 1991 metų sausio 13-osios sovietų agresiją.
Komisijos sprendimą pagal įstatymą dar turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas
Ministras sakė manantis, kad teismo sprendimas turėtų būti neatidėliotinas.
„Sulaukėme Latvijos Seimo palaikymo dėl to sprendimo, ir todėl manau, kad visi stebi, kaip pasielgs mūsų administracinis teismas. (...) Tai beprecedentis atvejis, ir kol kas tas precedentas eis ir į ateitį“, – BNS teigė Š.Birutis.
Konservatorė: ESBO pareigūnės kritiką dėl rusiško kanalo stabdymo lėmė informacijos trūkumas
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnės kritiką Lietuvai dėl rusiško kanalo laidų laikino stabdymo galėjo lemti informacijos trūkumas, įsitikinusi ESBO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Pasak konservatorės, tokias išvadas ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič padarė dėl informacijos trūkumo, todėl artimiausiu metu V.Aleknaitė teigia jai ketinanti išsiųsti laišką, kuriame paaiškins Lietuvos poziciją.
Parlamentarė teigia, jog pirmiausia reikėtų apsvarstyti klausimą, ar „Pirmasis Baltijos kanalas“ iš viso laikytinas žiniasklaidos priemone. „Pagal savo veiklos pobūdį ir turinį jis kur kas dažiau yra Kremliaus propagandos įrankis, naudojamas prieš Baltijos šalis, negu žiniasklaidos priemonė tikrąja šių žodžių prasme“, – konservatorių išplatintame pranešime sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečiadienį nusprendė stabdyti per „Pirmąjį Baltijos kanalą“ rodomas Rusijoje rengtas laidas ir paprašė Latvijos laikinai sustabdyti licencijos galiojimą.
ESBO atstovė už žiniasklaidos laisvę D.Mijatovič paragino komisiją peržiūrėti šį sprendimą, nes ji esą menkina žiniasklaidos pliuralizmą. „Bet kokie ribojimai kontroversiškų ar kitokių požiūrių į istorinius įvykius, net jei tai daroma remiantis įstatymu, galėtų galiausiai paveikti žiniasklaidos laisvę“, – sakė ji.
