Pagal šalies įstatymus, savivaldybės privalo pasirūpinti neatpažintų asmenų ir neatsiimtų palaikų laidojimu. Šioms paslaugoms organizuojamas viešasis konkursas. Specifinių paslaugų pirkimo skelbime taip pat įrašyta, jog konkursą laimės mažiausią kainą pasiūliusi įmonė.
„Žmogų reikia ir aprengti, ir karstą nupirkti, ir palaidoti. Paraiškos priimamos dar savaitę, o tada žiūrėsime, kas gali teikti pigiausias paslaugas“, – sakė savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovas Regimantas Paulionis.
Laidojimo paslaugų specialistai į tokį pigiausios kainos siekį žiūri skeptiškai, mat tai, anot jų, kartais veda iki mirusiojo negerbimo ir pinigų plovimo.
„Reikėtų kalbėti ne apie minimalią kainą, o apie pagarbą. Iš dvasiškių yra tekę girdėti, kai stengiantis viską padaryti už minimalią, kainą žmonės buvo laidojami be karstų“, – sakė Lietuvos religinių paslaugų asociacijos valdybos primininkas Gintautas Gylys.
Anot jo, pigumas kartais nuveda prie absurdo, kai konkursuose siūloma kūno pervežimo kaina siekia vos 10 centų už kilometrą.
„Esamomis sąlygomis tai visiškai neįmanoma, bet tokios įmonės laimi konkursus. Šiuos pinigus jiems vėliau reikia atgauti“, – reziumavo G.Gylys.
Valdininkų skaičiavimais, Vilniuje kitais metais savivaldybei gali tekti laidoti apie 250 žmonių.
„Aišku šie skaičiai yra apytikriai, niekas negali prognozuoti, kiek kasmet numirs žmonių. Be to, nereikia pamiršti, kad mieste būna ir daug neatpažintų kūnų“, – pasakojo R.Paulionis.
Sostinė kasmet laidojimo paslaugoms išleidžia nuo 200 iki 250 tūkst. Lt.
