Automobilių ir sunkiasvorių sunkvežimių išmetamųjų dujų kamuoliuose skendusią Laisvės alėją išlaisvinti užsimoję Kauno politikai prieš dvejus metus įvedė keletą apribojimų. Tąkart politikai centre esančias parduotuves bei kavines aptarnaujančiam transportui uždraudė į Laisvės alėją bei kitas valstybės saugomas teritorijas įvažiuoti nuo 11 iki 15 val. Be to, centrinėje miesto gatvėje buvo uždrausta važinėti motoroleriais ir motociklais.
Viltys Laisvės alėją išvaduoti iš transporto gniaužtų dar labiau sustiprėjo prieš metus, kai buvo įkurta savivaldybės Viešosios tvarkos tarnyba – pėsčiųjų zonose važinėjančių automobilių kontrolė buvo įvardyta kaip viena pagrindinių šios tarnybos funkcijų.
Tad ar pavyko iš Laisvės alėjos išguiti ją okupuoti besikėsinusius transporto srautus? Miesto politikų ir policijos atstovų atsakymai į šį klausimą skiriasi iš esmės. Tuo tarpu Kauno centre dirbantys verslininkai į šią situaciją žiūri išvis netikėtu kampu.
„Dabar, kiek tenka pastebėti, transporto Laisvės alėjoje itin apmažėjo. Daugiausiai važinėja miesto
 |
| Tomo Grigalevičiaus nuotr./Laisvės alėjos prieigose dažnai patruliuojantys pareigūnai neslepia, jog kartais pasitaiko net ir visai be jokių leidimų į pėsčiųjų zonas važiuojančių vairuotojų. |
komunalinės tarnybos. Matyt, visi prisitaikė prie tvarkos ir tikrai nepastebiu, kad ten būtų didesnių problemų“, – tvirtino miesto meras Andrius Kupčinskas. Meras pasidžiaugė, jog sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojus atpratinti nuo įpročio į Laisvės alėją važiuoti vidury dienos padėjo ir jo paties pastangos.
„Man kelis kartus teko fotografuoti pažeidimus darančius sunkvežimius ir nuotraukas siųsti policijai“, – kalbėjo A.Kupčinskas, pateikęs, anot jo, gerus Briuselio ir Kopenhagos pavyzdžius, kur centre veikiančias kavines aptarnaujantis transportas visus darbus baigia iki 10 val. ryto.
Policijai tenka patruliuoti nuolat
Miesto centrą prižiūrinčio Kauno policijos Patrulių rinktinės 1–ojo būrio vadas Ramūnas Kemzūra neslėpė, jog į Laisvės alėją ar jos prieigas įvažiuojančius automobilius pareigūnams tenka kontroliuoti dažnai. Šį darbą paprastai atlieka pėsčias patrulis, kuris tikrina, ar į pėstiesiems skirtas zonas įvažiuojantys vairuotojai turi leidimus bei ar tai daro leidžiamu laiku.
„Tose vietose, kurios yra skirtos eiti pėstiesiems, važiuojantis transportas visuomet kelia pavojų žmonėms. Pėstieji, eidami Laisvės alėja, puikiai žino, kad čia yra pėstiesiems skirta zona, ir eina atsipalaidavę, o savo dėmesį sutelkia tik eidami per sankryžas“, – aiškino R.Kemzūra.
Patrulių rinktinės 1–ojo būrio vadas tikino, jog dažniausiai jo vadovaujamiems pareigūnams tenka drausminti vairuotojus, į pėstiesiems skirtas zonas važiuojantiems draudžiamu laiku.
„Vairuotojai, turėdami leidimą, nežiūri, kas jame parašyta. Dažniausiai jie teisinasi, kad nespėja išsikrauti ar pasakoja panašias istorijas“, – teigė R.Kemzūra, paminėjęs, jog kartais pasitaiko tokių vairuotojų, kurie į Laisvės alėją važiuoja netgi neturėdami leidimo.
Rinkliava didina antkainius
„Problemos dėl transporto nėra ir net nebuvo, – netikėtai pareiškė miesto centre dirbančius verslininkus subūrusios Laisvės alėjos bendruomenės pirmininkas Rimantas Meška, pabrėžęs, jog už įvažiavimą į Laisvės alėją savivaldybės renkama rinkliava yra apskritai nenaudingas dalykas. – Tai nėra gerai, nes iškreipia konkurencijos sąlygas. Susikuria kitokia situacija, negu bet kurioje kitoje Kauno vietoje. Ši rinkliava apsunkina renovacijas ir rekonstrukcijas. Pavyzdžiui, jeigu betono maišyklei ar plytas vežančiam sunkvežimiui į Laisvės alėją reikia įvažiuoti kelis kartus, pastatą rekonstruojantiems statybininkams rinkliava greitai atsieina ir pusę tūkstančio litų. Tokiu būdu Laisvės alėja gali tapti tarsi rezervatu, kuriame verslui bus visai sunku. Juk bet kokios papildomos išlaidos eina į antkainius. Tokiu būdu brangsta čia parduodamos prekės ir paslaugos“.
Renovuojantiems pastatus taikoma lengvata
Kalbėdamas apie verslininkų atstovo išsakytus argumentus, A.Kupčinskas paminėjo, jog Laisvės alėjoje stovinčius pastatus rekonstruojantiems jų savininkams yra taikoma 50 proc. dydžio metinė nekilnojamojo turto lengvata, kuri neva kompensuoja mokestį už sunkiasvorių transporto priemonių įvažiavimą į valstybės saugomas teritorijas.
„Reikia įvertinti ir tai, kad Laisvės alėjos grindinys nėra toks stiprus ir sunkiasvorės mašinos daro jam poveikį“, – paaiškino A.Kupčinskas.
Skaičiai
50 Lt – tiek sunkiasvorei transporto priemonei kainuoja vienkartinis leidimas įvažiuoti į Laisvės alėją ar kitas valstybės saugomas teritorijas.
Nuo 50 iki 100 Lt – tokia bauda gresia vairuotojui, kuris be leidimo įvažiuoja į pėstiesiems skirtas zonas.
41 000 Lt – tokią sumą surinkto Kauno savivaldybė per 2009 metus už leidimus įvažiuoti į valstybės saugomas teritorijas.
