„Projektas yra reikalingas Lietuvai. Specialistai įvertins projekto ekonominius ir finansinius aspektus. Visiškai remiu Lietuvos norą įgyvendinti projektą. Klausimų kelia Latvijos galimybės finansiškai dalyvauti projekte. Manau, kad negalime didinti savo užsienio skolos“, – penktadienį paskelbtame interviu Latvijos dienraščiui „Neatkariga Rita Avize“ sakė A.Bėrzinis.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad Latvijos užsienio skola jau dabar sudaro 47 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Turiu rūpintis valstybės ir jos gyventojų gerove. Branduolinė energetika yra gerovės klausimas – didesnė skola sumažins gerovę“, – kalbėjo A.Bėrzinis.
Lietuva tikisi, kad nauja atominė elektrinė Visagine bus pastatyta iki 2020 metų. Ketvirtadienį paskelbta, kad strateginiu investuotoju parinktas Japonijos ir JAV konsorciumas „Hitachi-GE Nuclear Energy“. Pasak Energetikos ministerijos, nuo šios akimirkos prasideda konkrečios derybos tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir minėtos bendrovės dėl konkrečių investicijų į projektą.
Praeitą savaitę Latvijos prezidento priesaiką davęs Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis iškart suabejojo savo šalies galimybėmis prisidėti prie jėgainės finansavimo. Vis dėlto Latvijoje prezidentas neturi daug įtakos ekonominėje politikoje – galios yra sutelktos Vyriausybės rankose.
