Dabartinė Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų dalijimo politika vis labiau primena sovietmetį, kai net ir menkiausiomis progomis žmonėms būdavo brukami medaliai, kurie iš buvusios Sovietų sąjungos gilumos į Lietuvą atkeliaudavo didžiuliuose traukinių vagonuose.
Šiuo metu Kaune dalijami kelių rūšių apdovanojimai: trijų skirtingų laipsnių Santakos garbės ženklai, Gerumo kristalai bei tik šiais metais įkurtas burmistro Jono Vileišio medalis.
Šiuo metu Kaune dalijami kelių rūšių apdovanojimai: trijų skirtingų laipsnių Santakos garbės ženklai, Gerumo kristalai bei tik šiais metais įkurtas burmistro Jono Vileišio medalis. Be to, kasmet vienam asmeniui būna suteikiamas Kauno garbės piliečio vardas.
Už ypatingus poelgius Kauno bendruomenės labui nuo 2001 metų teikiamomis Gerumo plytomis, vėliau tapusiomis kristalais, jau gali džiaugtis 168 kauniečiai. Tuo tarpu tik prieš trejus metus įsteigtu Santakos garbės ženklu Kauno vadovai jau spėjo apdovanoti 138 miestiečius. Kam nors padovanoti naujai sukurto burmistro Jono Vileišio medalio Kauno vadovai dar neturėjo progos. Apdovanojimų dalybos savo apogėjų pasiekė pernai, kai laikinosios sostinės savivaldos 600 metų jubiliejaus proga nukaldinti sidabriniai, pasidabruoti ir žalvariniai medaliai per metus buvo įteikti net 1357 asmenims. Šiuos medalius, kurių gamyba mokesčių mokėtojams atsiėjo keliasdešimt tūkstančių litų, gavo buvę ir dabartiniai Kauno miesto tarybos nariai, merai bei didžiulis pulkas savivaldybės tarnautojų.
„Medalius reikėtų duoti ir valytojoms, kad jos prieš anūkus galėtų didžiuotis, jog dirbo savivaldybėje, kai buvo švenčiamas 600 metų savivaldos jubiliejus", – praėjusių metų vasarą žurnalistams yra sakęs tuometinis miesto vicemeras Kazimieras Kuzminskas, ėjęs ir savivaldybės Apdovanojimų tarybos pirmininko pareigas.
Praranda savo vertę
Buvęs Kauno meras Erikas Tamašauskas, svariai prisidėjęs prie Santakos garbės ženklų ir Gerumo plytų įsteigimo, įsitikinęs, jog urmu pradėti dalinti apdovanojimai jau spėjo prarasti savo vertę.
„Be galo apmaudu, jog per tokį trumpą laiką šie apdovanojimai tapo beverčiai. Matosi nepaprastai didelis tų pačių, kurie dalina apdovanojimus, noras, kad jie patys galėtų apdovanoti savo artimuosius, pažįstamus ir bendrapartiečius. Mano giliu įsitikinimu, apdovanojimai tapo patraukimo į savo pusę priemone. Man šis dalykas yra baisiausias, – rėžė šiuo metu Seimo nario duoną valgantis politikas. – Be galo skaudu, kad žmonės šitaip stengiasi pasinaudoti savo padėtimi. Dabartinėje miesto taryboje turėtų atsirasti žmonių, kurie pasipriešintų ir inicijuotų apdovanojimų nuostatų pakeitimus“.
Apdovanojimai – išskirtinėmis progomis
Šiuo metu teisę ant pečių užsimesti mero regalijas turintis Andrius Kupčinskas, pats turintis tris skirtingus apdovanojimus, nebuvo linkęs sutikti su savo pirmtako nuomone. Anot dabartinio Kauno vadovo, teikiamų apdovanojimų kiekiu laikinoji sostinė neišsiskiria iš kitų Lietuvos ar Europos miestų. „Per metus pagerbti keliasdešimt miestui nusipelniusių piliečių yra tikrai prasminga, juo labiau atsižvelgiant ir į tai, kiek Kaune yra gyventojų. Apdovanojimai yra dalijami tik išskirtinėmis progomis. Kiekvieną atvejį svarsto Apdovanojimų komisija ir, kiek žinau, paprastai siūlomų asmenų būna tris kartus daugiau nei apdovanojamų. Kiekvienas miestietis, gavęs atitinkamą apdovanojimą, yra įvertinamas, sustiprėja jo pilietinė motyvacija stengtis dėl savo miesto, – kalbėjo visas apdovanojimams teikiamų žmonių kandidatūras savo parašu patvirtinantis A.Kupčinskas. – Aritmetiškai susumavus apdovanojumus, gal ir daug gali atrodyti, tačiau 600 metų savivaldos jubiliejus tikrai buvo neeilinė, tik kartą per šimtmetį pasitaikanti proga“.
Buvęs Kauno meras Erikas Tamašauskas, svariai prisidėjęs prie Santakos garbės ženklų ir Gerumo plytų įsteigimo, įsitikinęs, jog urmu pradėti dalinti apdovanojimai jau spėjo prarasti savo vertę.
Medalį gali gauti ir teisti asmenys
Teisę siūlyti kandidatus Santakos garbės ženklų ir Gerumo kristalų apdovanojimams turi visuomeninės organizacijos, privačios bendrovės ir net paprasti kauniečiai. Visos kandidatūros svarstomos savivaldybės Apdovanojimų taryboje, o jos išvados pateikiamos miesto merui, kurio žodis sprendžiant, dėl apdovanojimo, yra paskutinis. Savivaldybės patvirtintuose apdovanojimų nuostatuose yra numatyta, jog Kauno meras ar taryba ką nors apdovanoti gali ir savo nuožiūra. Medalį už tam tikrus nuopelnus gali gauti ir teisti kauniečiai. Tiesa, nuostatuose yra viena sąlyga – kandidatas negali būti teistas už tyčinį nusikaltimą. Anot Apdovanojimų tarybos nario Rimanto Didžgalvio, didžiausia minėtų nuostatų spraga yra ta, jog juose nėra griežtai nustatyto dalijamų garbės ženklų ar Gerumo kristalų kiekio. „Nėra apibrėžto apdovanojamųjų skaičiaus. Čia ir yra problema. Tai būtinai vertėtų padaryti, – teigė politikas, prisipažinęs, jog iki šiol Apdovanojimų taryboje šis klausimas nebuvo keltas. – Derėtų šiek tiek atidžiau peržiūrėti nuostatus ir prieš įteikiant apdovanojimą panagrinėti kandidato veiklą – ar tikrai jis atitinka visus kriterijus. Vertinti reikėtų šiek tiek griežčiau“.
Pritaria griežtesnei atrankai
Garsus inžinierius Henrikas Kebeikis, savo namuose turintis trečiojo laipsnio Santakos garbės ženklą bei Kauno savivaldos 600 metų jubiliejaus medalį, įsitikinęs, jog sprendžiant, ką apdovanoti, reikėtų daryti griežtesnę atranką. „Yra žmonių, kurie tikrai nusipelnė, bet apdovanojimo negavo, tačiau yra ir tokių, kurie gavo tik tam, kad gautų. Tiesa, pavardžių nenorėčiau minėti“, – tvirtino buvęs Kauno miesto tarybos narys.
„Gali būti, kad įvesime tam tikrus apribojimus. Tam kad apdovanojimai neprarastų savo vertės“, – užsiminė praėjusių metų gruodį Apdovanojimų tarybos pirmininku tapęs Kauno vicemeras Algimantas Kurlavičius.
Nuo 1991 metų miesto Garbės piliečio vardas suteiktas 22 asmenims.
Nuo 2001 metų Gerumo plytos, vėliau virtusios kristalais, įteiktos 168 asmenims.
Nuo 2005 metų Santakos garbės ženklai įteikti 138 asmenims.
Kauno burmistro Jono Vileišio medalio dar nėra gavęs niekas.
