„Turiu vilčių, kad ši tema netrukus dings iš akiračio, nes tapo viena iš pagrindinių lietuvių ir lenkų susitikimų temų, todėl šis procesas neturi taip ilgai trukti. Tačiau esu linkęs palaukti, būsiu laimingas, jeigu Lietuva šią temą baigs teigiamai“, – žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė Lenkijos premjeras, kurį cituoja naujienų agentūra PAP.
Tai jis sakėLietuvos teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui trečiadienį BNS pakartojus, kad Vyriausybė ir toliau remia siūlymą leisti pavardes dokumentuose rašyti originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant tokias raides kaip w, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.
Šį klausimą nagrinėja ir Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas. Liuksemburge esanti institucija trečiadienį pradėjo aiškintis, ar Lietuvoje pagrįstai reikalaujama dokumentuose vardus ir pavardes rašyti tik valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis.
„Argumentuojama, kad teisė rašyti pavardes originalo kalba lotyniškai yra susijusi su laisvu asmenų judėjimu. Lietuva šį argumentą ginčija ir teigia, kad tai yra valstybių vidaus teisės reikalas“, – BNS trečiadienį sakė ministras R.Šimašius.
„Kita vertus, mūsų Vyriausybė laikosi nuostatos, kad teisė rašyti vardus ir pavardes originalo kalba turi būti įteisinta. Ne dėl to, kad to reikalautų ES teisė, bet dėl to, kad tai atitinka Lietuvos piliečių interesus“, – pridūrė ministras.
Seimas šiemet atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis jų nelietuvinant. To ilgai prašo lenkų bendruomenė ir Lenkijos politikai. Lietuvos Vyriausybė pabrėžia, kad tai būtų naudinga ir santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.
Atmetę Vyriausybės projektą, grupė parlamentarų pateikė siūlymą originalią rašybą leisti ne pagrindiniame paso puslapyje, tačiau R.Šimašius sako, kad tokį projektą derėtų svarstyti tik sulaukus ES teismo sprendimo.
Lietuvos politikos elite nuomonės dėl pavardžių liberalizavimo išsiskiria. Premjeras Andrius Kubilius, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras R.Šimašius siūlo leisti nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis. Tuo metu užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė per balsavimą dėl tokio pasiūlymo susilaikė.
