Seimo posėdžių sekretoriate ji įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma „pratęsti 1991 metų sausio 29 dienos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimto Tautinių mažumų įstatymo nuostatų galiojimą iki to laiko, kol Lietuvoje bus priimtas naujas Tautinių mažumų įstatymas“.
Pagal Seimo statutą, Seimo nutarimas parlamente svarstomas ir priimamas paprastesne tvarka nei įstatymo projektas, nereikia privalomo 71 balso kvorumo per priėmimą ir t.t.
Seime šiuo metu svarstomas ir analogiško teksto, bet iš naujo registruotas Tautinių mažumų įstatymo projektas.
R.Tamašunienė ir anksčiau yra siekusi, kad senojo įstatymo galiojimas būtų atstatytas nutarimu, tačiau toks siūlymas įvertintas kaip prieštaraujantis Konstitucijai.
Praėjusiais metais įregistruotą tokį patį nutarimo projektą vertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas buvo konstatavęs, kad „nebegaliojančio įstatymo atkūrimas Konstitucijoje nenumatytas, negalimas ir prieštarauja Konstitucijos 7 straipsniui ir teisinės valstybės principui“. Tokiai išvadai pritarė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Įstatymo galiojimo pasibaigimas teisėje yra traktuojamas kaip jo išeliminavimas iš teisės sistemos, taigi Tautinių mažumų įstatymas, kaip ir bet kuris kitas įstatymas Lietuvos teisės sistemoje, galėtų atsirasti tik kaip įstatymų leidybos proceso rezultatas“, – išvadoje rašė teisininkai.
Premjero A.Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje koalicijos partnerės LLRA iniciatyva yra įsipareigojusi parengti Tautinių mažumų įstatymo projektą, tačiau Ministrų kabinetas jo iki šiol nesvarstė.
Šiuo metu Seime taip pat svarstoma Lietuvos lenkų rinkimų akcijos iniciatyva grąžinti anksčiau galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją. Šį projektą, kaip nesuderinamą su Konstitucija, yra sukritikavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
