Keturiose bylose nustatyti pažeidimai dėl baudžiamojo proceso trukmės, o vienoje byloje – UAB „Rikoma“ prieš Lietuvą – dėl mokestinių ginčų nagrinėjimo trukmės.
Zabulėno, Stasevičiaus, Maneikio ir Kravto bylose baudžiamasis procesas truko po 10 metų ir daugiau. Tik vienoje iš šių bylų buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis – 2005 metais išteisintas buvęs Vakarų Banko prezidentas Petras Kravtas.
Zabulėno, Stasevičiaus ir Maneikio bylose Strasbūro teismas priteisė po 3 tūkst. 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam pareiškėjui, o Kravto byloje – 4 tūkst. 800 eurų neturtinei žalai bei 2 tūkst. eurų teisinėms išlaidoms atlyginti.
Bendrovės „Rikoma“ byloje mokestinių ginčų nagrinėjimas truko maždaug šešerius metus. Teismas priteisė 2 tūkst. eurų teisinėms išlaidoms atlyginti, o kitus teisingo atlyginimo reikalavimus atmetė.
Teisingumo ministerija antradienį paskelbtame pranešime pažymi, kad Strasbūro teismas visas šias bylas pradėjo nagrinėti palyginti seniai, pavyzdžiui, du pareiškimai paduoti dar 2004 metais.
Ministerijos manymu, tik dėl to, kad nagrinėta tuomet buvusi situacija, Teismas dar nepripažino, kad Lietuvoje yra veiksminga vidaus teisinės gynybos priemonė, t.y. galimybė prisiteisti dėl pernelyg ilgos proceso trukmės patirtą žalą Lietuvos teismuose.
Anot ministerijos, ilgų procesų problema – ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų Europos Tarybos narių problema. Todėl Europos Taryba praėjusių metų pradžioje priėmė rekomendaciją, raginančią valstybes nares numatyti veiksmingas teisinės gynybos priemones teisei į įmanomai trumpiausią procesą garantuoti, imtis su tuo susijusių teisėkūros ir būtinų organizacinių priemonių minėtąją problemą spręsti.
