Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva – seklių ar kvailių šalis?

Renginio akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Lietuvos vėliavos
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Teisėsaugos domėjimosi privačiu piliečių gyvenimu mastus atskleidę Europos Komisijos (EK) duomenys mūsų šalyje sukėlė tikrą audrą – imta piktintis, kad Lietuva tapo totalinio sekimo valstybe. Valdžia puolė gintis, kad viskas ne taip blogai kaip atrodo. Galiausiai šis skandalas virto absurdo komedija: niekas nežino, kas Briuseliui pateikė duomenis.

Balandžio pabaigoje pasirodžiusioje EK ataskaitoje teigiama, kad 2008 m. mūsų šalies teisėsauga daugiau kaip 85 tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų apie asmenis pateikimo. Skelbiama, jog 2008-aisiais teisėsauga 765 kartus prašė duomenų iš fiksuoto telefono ryšio operatorių (72 atvejais duomenų negavo – aut. past.), ir 84,5 tūkst. kartų – iš mobiliojo ryšio operatorių (duomenų negavo 5,7 tūkst. atvejų – aut. past.). Dokumento autoriai pažymėjo, kad Lietuva nenurodė, kiek kartų teisėsauga prašė su internetu susijusių duomenų. Lietuvoje interneto, fiksuoto bei mobiliojo telefono ryšio tiekėjai sukauptus klientų duomenis privalo saugoti pusę metų.

Ataskaitoje skelbiami skaičiai pribloškė daugelį. Kai kurie visuomenininkai ir politikai prabilo, kad Lietuva virto totalinio sekimo valstybe, kurioje teisėsauga neleistinai kišasi į privatų gyvenimą. Sunerimo net premjeras Andrius Kubilius,  pareikalavęs išsiaiškinti, kaip čia iš tiesų yra.

Tačiau labiausiai nustebo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Algirdas Kunčinas. Jo vadovaujama institucija yra įpareigota teikti informaciją EK. A.Kunčinas pareiškė neįsivaizduojantis, iš kur EK gavo ataskaitoje skelbiamus skaičius. VDAI Komisijai anksčiau pranešė, jog tokios informacijos už 2008 metus institucija neturi, nes tuo metu ji apskritai nebuvo kaupiama. „Aš neturiu jokio supratimo, iš kur atsirado tokie skaičiai“, – piktinosi jis.

Situacija – absurdiška 

„15min“ bandė EK atstovybėje Lietuvoje išsiaiškinti, kieno informacija rengdama ataskaitą rėmėsi Komisija. Atstovybės Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas buvo lakoniškas: „Gavome patvirtinimą iš EK, kad Lietuva pateikė duomenis EK už 2008 metus, kurie buvo panaudoti rengiant ataskaitą. Daugiau komentarų neturime.“ Paprašytas patikslinti, kuri Lietuvos institucija šiuos duomenis pateikė, G.Sudikas pasiūlė šiuo klausimu kreiptis į kompetentingas Lietuvos institucijas.

A.Kunčinas „15min“ teigė tris kartus raštu EK teiravęsis, iš kur institucija gavo paskelbtus skaičius, tačiau Komisija iki šiol VDAI atsakyti nesiteikė.

Inspekcijos vadovui tokia situacija atrodo absurdiška. „Niekas neprisipažįsta, kas tuos duomenis pateikė, nors tokį įgaliojimą turėjo tik VDAI. Taigi, kyla klausimas, iš kur jie atsirado, tačiau į šį klausimą atsakyti neskubama“, – tvirtino jis.

VDAI vadovas priminė, kad europinė Duomenų saugojimo direktyva į Lietuvos teisę buvo perkelta tik 2009 metais. „Kuomet EK mūsų paprašė duomenų už tuos metus, kada direktyva pas mus negaliojo, mes, žinoma, jų neturėjome, nes jų neturėjo ir įvairios žinybos. Juk įstatymai atgaline data negalioja. Tokia buvo situacija“, – pasakojo jis.

Ataskaitoje skelbiami skaičiai pribloškė daugelį. Kai kurie visuomenininkai ir politikai prabilo, kad Lietuva virto totalinio sekimo valstybe, kurioje teisėsauga neleistinai kišasi į privatų gyvenimą.A.Kunčinas atkreipė dėmesį, kad EK duomenų už 2008-uosius nepateikė šalys, kuriose minėtoji direktyva taip pat įsigaliojo vėliau. Institucijos vadovas tikisi, kad viską pavyks išsiaiškinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). „Nes mes turime nedaug galimybių išsamiai sužinoti, kaip viskas buvo“, – pridūrė VDAI direktorius. Jis vylėsi, kad ką nors sužinoti pavyks šiuo metu Briuselyje besilankantiems VDAI atstovams.

Nepaaiškino ir parlamentarui

EK nieko nepanoro aiškinti ir parlamentinio NSGK pirmininkui Arvydui Anušauskui. Jis „15min“ pasakojo savaitę laukęs atsakymo iš Komisijos atstovybės Lietuvoje, o jo sulaukęs pernelyg neapsidžiaugė.

„Tai, ką gavau, yra paprasčiausias biurokratinis atsirašinėjimas“, – piktinosi parlamentaras. Anot A.Anušausko, atstovybė neatskleidė, kuri Lietuvos institucija pateikė duomenis EK. „Jie man nieko nenurodė, tik parašė, kad duomenys buvo pateikti  ir kad Lietuva turėjo galimybę juos ginčyti. Jie nelabai į mus kreipia dėmesį, todėl ir siunčia tokius atsakymus. Bet mes juk neklausiame slaptų dalykų“, – sakė politikas.

Jis teigė ketinantis dar sykį kreiptis į EK atstovybę ir pareikšti, kad toks atsakymas jo netenkina. „Nežinau, ar informacija sąmoningai slepiama, ar čia tik šiaip atsirašinėjama. Tačiau bet kokiu atveju eisiu iki galo ir bandysiu viską išsiaiškinti“, – pabrėžė jis. 

Duomenų iš bendrovių neprašė

A.Anušauskas patikino, kad Seimui atskaitingos institucijos (tarp jų – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas – aut. past.) duomenų Komisijai nepateikė. Politikas spėjo, kad EK Lietuvos teisėsaugos kreipimųsi į komunikacijų operatorius skaičių galėjo gauti iš Ryšių reguliavimo tarnybos.

Tačiau šios institucijos vadovas Tomas Barakauskas „15min“ tai paneigė. „Galiu labai atsakingai pasakyti, kad tokių duomenų mes pateikti negalėjome, nes jų neturime“, – pabrėžė jis.

EK duomenų negavo ir iš Lietuvoje veikiančių komunikacijų operatorių. „EK tokių duomenų neteikėme ir apskritai jokių paklausimų dėl to nesame gavę“, – „15min“ sakė bendrovės „Omnitel“ atstovė spaudai Daiva Selickaitė. Tą patį tvirtino ir mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.

Siūlo nebijoti

Kai kurie politikai bei VDAI vadovas anksčiau yra raminę, kad neverta aklai pasikliauti EK paskelbtais duomenimis, o juo labiau pagal juos lyginti Europos Sąjungos šalis. 

EK nieko nepanoro aiškinti ir parlamentinio NSGK pirmininkui Arvydui Anušauskui.Esą valstybės naudoja skirtingas metodikas apskaičiuoti, kiek kartų teisėsaugininkai kreipėsi į komunikacijos operatorius. Vienos šalys pateikė bendrą kreipimųsi skaičių, kitos – kiek buvo kreiptasi dėl vieno žmogaus.

Anot A.Kunčino, asmeniu besidominti teisėsauga paprastai siunčia užklausas visiems fiksuoto, mobiliojo ryšio bei interneto tiekėjams. Pas mus į statistiką patenka visi kreipimaisi, kai kuriose užsienio šalyse tai laikoma viena užklausa.

Vyriausybė ketina parengti bendrą tvarką, kuria turės vadovautis tokius duomenis kaupiančios institucijos. Tikimasi, kad ją įgyvendinus teisėsaugos kreipimųsi į komunikacijų operatorius statistika nebebus tokia gąsdinanti.

Skirtingi skaičiai

Pagal EK ataskaitą, 2008 m. daugiausia užklausų komunikacijų operatoriams buvo pateikta Prancūzijoje – 503,4 tūkst. Čekijoje tokių užklausų buvo 131,5 tūkst., Ispanijoje – 53,6 tūkst., Latvijoje – beveik 17 tūkst., Airijoje – 14,1 tūkst., Vokietijoje – 12,7 tūkst. 

Gerokai mažiau užklausų fiksuota Estijoje – 4,5 tūkst. Suomijoje ir Austrijoje jų buvo po 4 tūkst.

Maltoje 2008 metais telefono ir interneto tiekėjų duomenų prašyta 869 kartus, Graikijoje – 584, Kipre – 34 kartus. 

Informacijos apie užklausas EK nepateikė Italija, Liuksemburgas, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija ir Švedija.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Nebūkite abejingi - praneškite apie korupciją!

Praneškite STT apie korumpuotus valstybės tarnautojus, pareigūnus ar kitus asmenis. STT užtikrina jūsų konfidencialumą. STT tiria: kyšininkavimą (kai reikalauja kyšio), papirkimą (kai siūlo kyšį), piktnaudžiavimą tarnyba, netinkamą pareigų atlikimą, prekybą poveikiu ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Spauskite čia ir nusiųskite pranešimą tiesiai STT pareigūnams!
Kaip rasti STT   DUK   Apie STT
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min