Trečiadienį Seimo laikinajai komisijai dėl R.Pakso teisių atstatymo paaiškinimus pateikusi Vyriausybės atstovė taip pat pažymėjo, kad EŽTT sprendimas dėl R.Pakso Lietuvai – privalomas, tuo metu Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto – rekomendacinio pobūdžio.
Klausimas gali keliauti į viešus debatus Ministrų komiteto posėdžiuose ir valstybei teiktų vieši aiškintis, kodėl nevykdo teismo sprendimo, – paklausta, kokios sankcijos Lietuvai gresia dėl nevykdomo Strasbūro teismo sprendimo, atsakė K.Bubnytė
„Sankcijų mechanizmo kaip tokio nėra, bet kiti žingsniai, kurie gali būti užsitęsus nevykdymo situacijai, tai – šio sprendimo vykdymo priežiūra perduodama sustiprintai procedūrai. Tai reiškia, kad klausimas gali keliauti į viešus debatus Ministrų komiteto posėdžiuose ir valstybei teiktų vieši aiškintis, kodėl nevykdo teismo sprendimo“, – paklausta, kokios sankcijos Lietuvai gresia dėl nevykdomo Strasbūro teismo sprendimo, atsakė K.Bubnytė.
„Taip pat galima sulaukti rezoliucijų iš šitos institucijos, Europos Tarybos Ministrų komiteto, raginančių vykdyti sprendimą“, – pridūrė teisininkė.
Jos teigimu, termino, per kurį reikia įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą, nėra. Per trejus metus pažeidimų neištaisiusi Lietuva nėra išskirtinė – yra atvejų, kai procesai užtrunka ir dešimt metų.
„Termino nėra, pirmą kartą po sprendimo įsigaliojimo informacija (dėl žingsnių vykdant sprendimą – BNS) pateikiama praėjus šešiems mėnesiams, tai įprasta tvarka. Paskui periodiškai kas šešis mėnesius teikiama atnaujinta informacija. Yra pavyzdžių, kas susiję su valstybių aukščiausiu konstituciniu reguliavimu, nevykdymo ir dešimt metų, būtent kalbant apie teisės į rinkimus pažeidimus. Aš nesakau, kad tai sektini pavyzdžiai, bet tai atspindi klausimo sudėtingumą“, – sakė laikinoji Vyriausybės atstovė EŽTT.
Ji taip pat tvirtino matanti vieną kelią įgyvendinti EŽTT sprendimui – Konstitucijos pataisą.
Seimo sudarytai laikinajai komisijai pavesta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R.Pakso kandidatavimo galimybių, taip pat nurodyta nustatyti, kaip Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl R.Pakso politinių teisių atstatymo.
Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų
Savo posėdžiuose komisijos nariai iškėlė dvi versijas, kaip būtų galima per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R.Paksui užtikrinti galimybę kandidatuoti į Seimą ir prezidentus – arba keičiant Konstituciją, arbą iš naujo įvertinant pačią apkaltą.
Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas šiemet paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R. Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
