Ji skaičiavo, kad per metus lietuviai EŽTT parašo apie 300 skundų. Kartais vieną skundą pasirašo daugybė žmonių. „Esame ne pirmieji, gal kokie penktieji Europoje (pagal EŽTT parašytų skundų skaičių – aut. past.). Daug rašome, bet apie 90 proc. skundų EŽTT atmeta iš karto, nes jie aiškiai neatitinka reikalingų kriterijų“, – sakė E.Baltutytė.
Jos teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl EŽTT atmeta Lietuvos gyventojų skundus, yra ta, kad jie, prieš kreipdamiesi į EŽTT, nebūna pasinaudoję visomis teisinėmis galimybėmis Lietuvoje. Kartais į EŽTT kreipiamasi ne dėl Europos žmogaus teisių konvencijoje nurodytų teisių, kartais piktnaudžiaujama peticijų teise, o kartais skundai būna visiškai nepagrįsti.
E.Baltutytės teigimu, didelių šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, gyventojai santykinai nedaug kreipiasi į EŽTT. „Galbūt tai rodo, kad jie labiau pasitiki savo teisine sistema ir galbūt jų teisės geriau ginamos jų valstybėse“, – svarstė Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT.
