Nors šis skaičius per metus išaugo 3 procentais, mažiau už lietuvius prie bioįvairovės išsaugojimo mano prisidedantys tik čekai (46 proc.). Vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse teigiamai į klausimą apie indėlį į bioįvairovės išsaugojimą atsakė 70 proc. apklaustųjų.
Trečdalis lietuvių sakė pageidaujantys daugiau sužinoti, kaip galima prisidėti siekiant išsaugoti skirtingas gyvūnų ir augalų rūšis.
Apklausa atlikta atsižvelgiant į tai, kad 2010–ieji buvo paskelbti Tarptautiniais bioįvairovės metais.
Nuo 2007–ųjų Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis, labiausiai išaugo žmonių, žinančių, ką reiškia „bioįvairovės“ sąvoka, skaičius.
Vis dėlto apklausos rezultatai atskleidė, kad apklaustųjų, nežinančių, ką reiškia ši sąvoka, Lietuvoje vis dar buvo daugiau nei 40 procentų. 27 proc. teigė „bioįvairovės“ sąvoką girdėję, tačiau jos reikšmės nežinantys, o su ja susipažinę teigė esantys 31 proc. apklaustųjų. 2007–aisiais sąvokos reikšmę manė žinantys 19 proc. respondentų.
Tuo metu vidutiniškai sąvoką suprantantys teigė 38 proc. ES piliečių (maždaug 3 proc. daugiau nei 2007–aisiais), ją tik girdėję – 28 procentai.
Apklaustiesiems pristačius „bioįvairovės“ terminą ir paprašius paaiškinti, ką galėtų reikšti jos nykimas, apibrėžimo savais žodžiais pateikti negalėjo beveik penktadalis ES piliečių. Lietuvoje termino nepaaiškino tik apie 10 proc. apklaustųjų.
47 proc. nurodė, jog sąvoka reiškia gyvūnų ir augalų rūšių nykimą, maždaug trečdalis įsitikinę, kad „bioįvairovės nykimas“ yra susijęs su natūralių gamtos buveinių, miškų nykimu arba klimato pokyčiais, beveik penktadalis mano, kad terminas reiškia gamtos paveldo, parkų nykimą arba problemas, susijusias su švaraus oro ir vandens stygiumi. 14 proc. apklaustų lietuvių nurodė, kad sąvoka reiškia gyvūnų ir augalų rūšių išnykimo grėsmę.
33 proc. respondentų Lietuvoje manė, kad grėsmę bioįvairovei kelia oro ir vandens telkinių užterštumas, 21 proc. – kad tokios žmogaus sukeltos nelaimės, kaip naftos išsiliejimai.
Lyginant su 2007–ųjų metų apklausos duomenimis, asmenų manančių, jog bioįvairovės nykimas yra rimta jų šalies problema, ES sumažėjo 4 procentiniais punktais – nuo 88 iki 84 proc. Lietuvoje taip manančių 2010–aisias buvo 83 proc. apklaustųjų.
Paklausti, kokių priemonių ES turėtų imtis, norėdama išsaugoti kuo daugiau skirtingų gyvūnų ir augalų rūšių, 30 proc. apklausoje dalyvavusių ES piliečių nurodė, kad turėtų būti griežtinamas ekonomikos poveikio gamtai reguliavimas, 22 proc. manė, kad apie bioįvairovės reikšmę reikėtų geriau informuoti gyventojus.
Vasarį atliktoje apklausoje iš viso dalyvavo 27 tūkst. vyresnių nei 15 metų amžiaus respondentų iš ES narių, kurių tūkstantis buvo lietuviai.
