Vien užvakar Lietuvos priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pareigūnai gesinti degančių pievų važiavo daugiau kaip 60 kartų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia pievų buvo padegta Alytaus, Kauno, Marijampolės bei Vilniaus apskrityse.
Pernai Lietuvoje ugniagesiai gesinti degančių žolės plotų vyko daugiau kaip 3 tūkst. kartų.
„Bandymų deginti pernykštę žolę buvo ir truputį anksčiau, tačiau tai, kas vyko užvakar, jau galima vadinti masiniu pievų deginimu“, – LŽ teigė Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Rytis Masys. Anot jo, gaisrininkai vos spėjo važinėti gesinti beįsiplieskiančios žolės. Liucinavas, Bunikiai, Kūlokai, Katiliškiai Raudenis – tai tik keletas Suvalkijos kaimų, kurių tingesni gyventojai, rudenį nenupjovę žolės, šį pavasarį sumanė ją nudeginti. Tas pat buvo daroma net pačioje Marijampolėje.
Masiškai žolė deginama ir prie sostinės. Vilniaus apskrityje vien užvakar buvo registruoti net 27 žolės deginimo atvejai. LŽ kalbinti priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pareigūnai teigė, kad saulutė tik pradėjo džiovinti pievas. Todėl tikėtina, kad gaisrų bus dar ne vienas. „Viskas priklauso nuo to, kaip sparčiai pabus gamta. Jei ateis sausmetis, žolės deginimas gali turėti skaudžių pasekmių“, – svarstė R.Masys.
Pernai Lietuvoje ugniagesiai gesinti degančių žolės plotų vyko daugiau kaip 3 tūkst. kartų. Tokie gaisrai sudarė per 35 proc. visų gaisrų. Pernai, degindamas žolę, vienas žmogus žuvo, o dar vienas – apdegė. Mat deginant žolę aitrūs dūmai žmogų apsvaigina, jis praranda sąmonę. Nukritus ant žemės gali užsidegti drabužiai, o tuomet iki žūties – tik vienas žingsnis. Pernai, užpernai buvo ne vienas atvejis, kai nuo degančios žolės užsiliepsnojo ir ūkiniai pastatai, gyvenamieji namai.
Tiek gaisrininkai, tiek ir aplinkosaugininkai neslepia, kad kovoti su žolės degintojais yra sudėtinga. Norint juos nubausti, būtina užklupti deginančius žolę ar ražienas. Deja, dabar, taupymečiu, tiek vieni, tiek ir kiti pakankamai lėšų reidų organizuoti, neturi. Todėl tikimasi visuomenės pagalbos – vien tik skaudžios pamokos degintojų neatgraso. Kaip ir iki 1000 litų siekiančios administracinės baudos ar tikimybė, kad teks padengti gamtai padarytą žalą. Degintojus kiek aptramdė tai, kad išdegintų žemės plotų savininkai rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų už deklaruotus žemės plotus. Mat pernykštės žolės deginimas pripažįstamas netinkamo ūkininkavimo praktika, tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės taisyklių pažeidimu.
„Kol kas mes dar neskubame perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai tokių išdegintų žemės sklypų savininkų duomenis, stengiamės tik įspėti. Perduodame tik tuomet, kai žemės savininkai tiesiog piktybiškai ignoruoja tiek mus, tiek ir gaisrininkus“, – teigė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Vytautas Jaškevičius.
