– Ambasadoriau, kaip vertinate dabartinį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą?
– Lenkija yra mūsų kaimynas, strateginis partneris, todėl mūsų darbotvarkė įvairiose srityse ir skirtingame lygmenyje yra labai įvairi ir turininga. Tarkim, jeigu kalbėtume apie saugumą, tai aktyviai bendradarbiaujama gynybos srityje, Krašto apsaugos ministerijų lygmenyje, energetinio saugumo srityje veikla su Lenkija taip pat labai aktyvi.
Turime progų kalbėtis apie „LitPol Link“ projektą, dujotiekio sujungimą, SGD terminalą. Šitie dalykai yra labai svarbūs, dialogas vyksta, metų pabaigoje atidarysime „LitPol Link“ tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos, kuris yra svarbus ne tik mūsų šalių santykiams, bet ir visam regionui – Latvijai, Estijai, tai yra elektros tinklų sujungimas su Vidurio ir Vakarų Europa, kas yra labai svarbu.
Jeigu kalbėtume apie kultūrinį bendradarbiavimą, jis yra intensyvus, vyksta nuolatiniai apsikeitimai. Labai svarbus faktorius yra jaunimas, čia matau daug džiuginančių dalykų. Bet visada galvojame, ką galima padaryti daugiau, jeigu kalbėtume apie kultūros paveldo išsaugojimą, lietuvių klausimą Lenkijoje.
Lenkija yra mūsų artima kaimynė, ji trečioji pagal investicijas Lietuvoje, svarbi partnerė eksporto, importo srityse. Žiūrime į ateitį, skatiname ir parlamentinį bendradarbiavimą, ryšius tarp ministerijų. Dirbame kartu su partneriais Varšuvoje, erdvės santykiams plėtoti tikrai yra labai daug.
– Kokių pokyčių galima tikėtis Lenkijos prezidentu tapus Andrzejui Dudai?
Metų pabaigoje atidarysime „LitPol Link“ tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos, kuris yra svarbus ne tik mūsų šalių santykiams, bet ir visam regionui – Latvijai, Estijai, tai yra elektros tinklų sujungimas su Vidurio ir Vakarų Europa, kas yra labai svarbu.
– Kai stebėjome rinkimų kampaniją, tai pagrindiniai kandidatai – tiek esamas prezidentas, tiek dabar jau prezidentas elektas A.Duda – kalbėdami apie Europos Sąjungos reikalus, bendradarbiavimą NATO struktūrose akcentavo regioninio bendradarbiavimo šiose organizacijose stiprinimą. O tai atitinka Lietuvos interesus. Energetiniai, saugumo projektai dėl geopolitinių iššūkių šiam regionui yra ir naujojo, ir buvusio prezidento rinkiminėje programoje. Tas yra akcentuojama, šiose srityse dirbsime toliau.
– Prieš kurį laiką pasirodė tyrimas, kuriame teigiama, kad Lenkijoje tik kai kuriuose regionuose gana daug žinoma apie Lietuvą, o kitur gyvenantys lenkai mažai ką ir tegirdėję apie mūsų šalį. Ką reikia daryti, kad lenkai daugiau sužinotų apie Lietuvą?
– Išnaudojame įvairius būdus paskleisti žinią apie Lietuvą, kultūrą, meną, mokslą. Tai ir susitikimai vaivadijose, Lietuvos meno, verslo atstovų vizitai, skatiname verslininkų kontaktus. Labai svarbus elementas – garbės konsulai Lenkijoje. Turime 8 garbės konsulus įvairiose vaivadijose.
Netrukus vyks Lietuvos dienos Krokuvoje, tuomet žinia apie mūsų šalį sklinda per parodas, koncertus, meno kolektyvus, intelektualus. Įvairiausių galimybių yra. Vaivadijose turime sudarę programą – įvairių Lietuvos menininkų, rašytojų, kino pristatymai, investicijų galimybių parodymas. Galvojame apie tolimesnę garbės konsulų plėtrą, tai labai svarbus elementas.
– O štai Lietuvoje pernai buvo atlikta apklausa, kurios rezultatai parodė, kad bene trečdalis lietuvių Lenkiją vis dar laiko nelabai draugiška valstybe. Tai rodo, kad gajūs stereotipai, kaip su jais kovoti?
– Manyčiau, kad Lenkiją dauguma Lietuvos žmonių vertina kaip draugišką šalį, kaip ir Lietuva vertinama Lenkijoje. Esame kaimyninės valstybės.
Kai kalbame apie žinojimą apie Lietuvą, labai svarbus yra mokyklų bendradarbiavimas. Mane labai maloniai nustebino vienas iš pastarųjų susitikimų Varšuvoje, buvau pakviestas į Igno Domeikos gimnaziją. Moksleiviai gimnazijoje labai daug žino, yra skaitę apie Lietuvą, lietuviškai giedojo himną. Tai asmenybė, jungianti Lietuvą, Lenkiją, Čilę, Baltarusiją, o mokiniams tai naujas pažinimo būdas. Viena iš mūsų užduočių turėtų būti tarpmokyklinio, studentų bendradarbiavimo gilinimas. Manau, tai labai svarbi mūsų darbo sritis – žinios apie Lietuvą ir atitinkamai apie Lenkiją skleidimas. Tai yra labai svarbu, manau, kad kartu su mūsų kaimynais lenkais įveiksime šitą dalyką.
– Lietuvoje pastaruoju metu netyla diskusijos dėl lenkiškų mokyklų, ar Lietuvos ambasada Lenkijoje sulaukia klausimų, pasiteiravimų šiuo klausimu?
Manyčiau, kad Lenkiją dauguma Lietuvos žmonių vertina kaip draugišką šalį, kaip ir Lietuva vertinama Lenkijoje. Esame kaimyninės valstybės.
– Esame sulaukę klausimų apie Lietuvoje vykstančią švietimo reformą, mokyklų akreditavimo situaciją. Esame parengę atitinkamą informaciją, kad akreditavimo reikalavimai nėra taikomi vienai išskirtinei tautinei bendrijai, o švietimo įstaigų akreditacija vyksta visoje Lietuvoje. Paaiškinome Lenkijos Užsienio reikalų ministerijai apie tai, kokie procesai vyksta šioje srityje.
– Kokia situacija su lietuviškomis mokyklomis Lenkijoje?
– Turime keturias mokyklas Seinų ir Punsko krašte. Turime ten konsulatą. Ambasadoje turime šeštadieninę mokyklėlę, prie kurios atsiradimo esu prisidėjęs, kai dirbau Lenkijoje prieš daugiau nei 20 metų. Todėl labai džiugu buvo pamatyti kiekvieną šeštadienį atvykstančius Varšuvos vaikus į tą mokyklą.
Lietuvių kultūros, kalbos puoselėjimas vaidina svarbų vaidmenį. Aplankiau lietuviškas mokyklas Seinuose ir Punske, kalbame, kaip galima būtų padėti. Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija prisideda prie „Žiburio“ gimnazijos, kitų įstaigų gyvavimo. Kalbame ir su Lenkijos valdžios institucijomis dėl galimos finansinės pagalbos lietuviškoms mokykloms. Džiaugiamės, kad tas mokyklas lanko, jos turi gerą vardą Seinų ir Punsko krašte, mokymo lygis jose aukštas.
