Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos kariuomenė po ilgos pertraukos vėl rengia mokymus vyrams

Rasa Juknevičienė
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Rasa Juknevičienė
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos kariuomenė po daugiau nei 10 metų pertraukos vėl ims rengti mokymus, į kuriuos bus kviečiami privalomąją karo tarnybą anksčiau jau atlikę vyrai.

Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės teigimu, tokie apmokymai yra numatyti Seime svarstomame naujos redakcijos Karo prievolės įstatyme, kuriuo siekiama atnaujinti rezervo formavimo šalies ginkluotosiose pajėgose tvarką ir užtikrinti, kad Lietuvoje nepritrūktų krašto gynybos apmokytų asmenų.

Apmokymais būtų formuojamas organizuotasis rezervas. Jame esantys asmenys, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, būtų kas penkerius metus kviečiami 20-30 dienų karinių įgūdžių atnaujinimui.

„Šiemet mes planuojame atnaujinti tokius apmokymus. Nuo 2000 metų jų nebebuvo daroma ir dabar pabandysime bent 100 žmonių iš tų, kurie jau kažkada yra praėję privalomąją pradinę karo tarnybą, pakviesti ir nustatyti jų vietą, kur jie būtų, kokių pareigybių žmonės, kokiam būry jie tarnautų, kokiomis aplinkybėmis jie galėtų atlikti tą pareigą“, – trečiadienį Krašto apsaugos ministerijoje žurnalistams sakė R.Juknevičienė.

„Šito įstatymo vienas iš tikslų yra, kad Lietuvoje būtų pradėtas rengti vadinamas individualusis rezervas. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus, praėjęs pradinę karo tarnybą anksčiau, arba tie, kurie dabar baigs bazinius karinius mokymus, žinotų, ką jie veiktų, jei juos pakviestų esant reikalui“, – teigė ministrė.  Šito įstatymo vienas iš tikslų yra, kad Lietuvoje būtų pradėtas rengti vadinamas individualusis rezervas.

Naujajame įstatyme yra numatyta galimybė panašios trukmės apmokymuose dalyvauti kasmet savanoriškai pasirašius sutartį. Taip būtų formuojamas aktyvusis rezervas. Tuo metu kas penkerius metus vykstantys apmokymai būtų rengiami jau privalomai – tai pagal naująjį įstatymą būtų atsargos karių rezervas. Tiesa, R.Juknevičienė pažymėjo, kad šiemet dar bus atsižvelgiama į kviečiamųjų norą ir tikėjosi, jog atsisakančių nebus.

„Norėsime organizuoti savanoriškumo principu. Žinoma kviesime daugiau – gal dalis yra išvažiavusi. Tiems žmonėms bus kompensuojama, tai nebus jų sąskaita mokymai atliekami. Jie gaus atlyginimą už tą laikotarpį, ir tai numato įstatymai“, – dėstė KAM vadovė.

Už tokius apmokymus pašauktiesiems būtų atlyginama analogiškai jų darbo užmokesčiui.
Į įvairius taikos meto mokymus organizuotajam rezervui rengti planuojama kviesti tik privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius asmenis. Ateityje ją bus galima atlikti per 50-90 dienų trukmės bazinius karinius, 120-200 dienų jaunesniųjų karininkų vadų kursus ir 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Ministrė tikina, kad pastarosios tarnybos, į kurią šaukimas buvo sustabdytas, vėl suaktyvinti neketinama.

Privalomoji pradinė karo tarnyba taip pat bus įskaitoma Lietuvos karo akademijos kariūnams, kariams profesionalams, NATO ir Europos Sąjungos karo mokyklų absolventams, taip pat šių organizacijų narėse karo tarnybą atlikusiems asmenims.

R.Juknevičienė pažymėjo, kad siekiant privalomąją pradinę karo tarnybą padaryti patrauklesne, numatomos subsidijos darbdaviams bazinius karinius mokymus atlikusius žmones priimant į darbą ar palengvinant jų įstojimą į aukštąsias mokyklas.

Atlikus bazinius karinius mokymus subsidija darbui sieks iki 3 minimalių mėnesinių atlyginimų (3 tūkst. 600 litų), taip pat atlikus minėtus mokymus trejus metus galės būti kompensuojama apie 10 proc. studijų kainos (iš viso 3 tūkst litų).

Numatoma stojimą į aukštąsias mokyklas palengvinti pridedant vieną balą, tačiau tam priešinasi Švietimo ir mokslo ministerija bei studentų organizacijos.

„Šiuo metu yra papildomi balai sportininkams, gerai pasirodžiusiems olimpiadose. Manau, kad ir bazinį karinį mokymą atlikusius jaunuolius už pareigos atlikimą būtų galima paskatinti. Bet aš manau, kad mes atrasime bendrą kalbą ir su studentais, ir su Švietimo ir mokslo ministerija“, – sakė R.Juknevičienė.

Anot krašto apsaugos ministrės, Seimo Mokslo ir švietimo komitetas yra pasiūlęs priimtiną kompromisą, kad kiekviena aukštoji mokykla pati galėtų nustatyti, ar pridėti papildomą balą nustatyti, ar ne.

Kariuomenės rezervą, anot kariškių, įvairiose šalyse sudaro nuo 1,5 iki 10 kartų daugiau žmonių nei tarnauja reguliariosiose ginkluotosiose pajėgose.

Kokio rezervo reikia Lietuvai – neišduodama, nes tai riboto naudojimo informacija. Artimiausiu metu dėl šio klausimo turėtų būti šaukiama Valstybės gynimo taryba.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min