Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos lenkų sąjunga surengė mitingą prie Vokietijos ambasados: prašyta pagalbos ginant jų teises

Lietuvos lenkų piketas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Lietuvos lenkų piketas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trečiadienio pavakarę Lietuvos lenkų sąjungos atstovai surengė piketą prie Vokietijos ambasados Vilniuje. Ambasadoriui įteikta peticija, kurioje prašoma Vokietijos valdžios paramos, kad Lietuvoje būtų laikomasi tautinių mažumų teisių. „Prašome padėti kovoti su akivaizdžiu diskriminavimu dėl tautybės, kurį savo šalyje patiriame jau ilgus metus“, – rašoma peticijoje.

Pikete, kuriame, policijos pareigūnų teigimu, dalyvavo apie 400 žmonių, reikalauta ginti tautinių mažumų teises mūsų valstybėje. Organizatorių teigimu, atvyko ne tik Lietuvos lenkai, bet ir rusai, totoriai, baltarusiai. Plakatai, kuriuos rankose laikė piketuotojai, buvo lietuvių, lenkų, rusų, anglų ir vokiečių kalbomis.

Vokiečiai – pavyzdys

Labiausiai apeliuota į Vokietijos ambasados diplomatus ir visus darbuotojus. Plakatuose matėsi užrašai „Vokiečių mažumos teisės – pavyzdys visai ES“, „Apgynėte vokiečių tautinės mažumos teises – apginkite visas mažumas ES“.

Taip pat raginta patraukti rankas nuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės Liucijos Kotlovskos, kuri yra ne kartą bausta teismo dėl dvikalbių lentelių rajono gyvenvietėse. Prisimintas ir dabar jau buvęs Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslavas Daškevičius, turėjęs sumokėti išties įspūdingą baudą už tą patį pažeidimą.

Šalia Lietuvos lenkų sąjungos atstovų, kalbėjo totorių, rusų, baltarusių tautybės Lietuvos gyventojai. Kalbose skambėjo kaltinimai, kad vietovių pavadinimai, vardai ir pavardės Lietuvoje rašomi tik lietuvių kalba, esą kitos kalbos draudžiamos net ir tose savivaldybėse, kur dauguma gyventojų nėra lietuviai. O Rusų sąjungos atstovas pasipiktino, kad nešiodamas pakvietimus į sekmadienį vyksiantį referendumą jis Vilniuje iš viso neradęs gatvių pavadinimų – nei lietuvių, nei lenkų, nei rusų kalba.

„Kovojama su lenkų kalba ir lenkiškumu“

Iš anksto Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) interneto puslapyje paskelbtame pranešime galima rasti ir tokius sakinius: „Protesto akcijos dalyviai prašys Vokietijos valdžios intervencijos dėl sistemingai prastėjančios Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėties.“

Peticijoje skundžiamasi, kad lenkų tautinė mažuma turi vis blogesnes gyvenimo sąlygas Lietuvoje, nepaisant to, kad mūsų šalis jau 10 metų yra Europos Sąjungos narė. „Tautinių mažumų apsauga ne tik nesiplečia, bet, atvirkščiai, akivaizdžiai blogėja, o tai yra nesuderinama su ESBO ir Venecijos komisijos rekomendacijomis. Paradoksalu, bet šiuo metu vykdomiems veiksmams valdžia nesiryžo net sovietmečiu. Jau ilgus metus Lietuvoje kovojama su lenkų kalba ir lenkiškumu“, – karčių žodžių negailima Lietuvos valstybei.

Peticijoje primenama, kad rajonų, kuriuose gyvena daugiausia lenkų tautybės žmonių, vadovai ne kartą bausti už dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles, iki šiol neturima galimybės rašyti pavardes originalo kalba. Primenamas net žemės grąžinimas – esą kaip tik Vilniaus krašte žemę grąžinti delsiama.

Privilegijų sako nenorintys

Anot peticijos autorių, nepriimtina, kad Lietuva vis dar neturi Tautinių mažumų įstatymo, nors esą net beveik 20 proc. gyventojų sudaro tautinių mažumų atstovai. Šis skaičius – kiek per didelis, nes pagal 2011 metų surašymo duomenis, mūsų šalyje tėra kiek daugiau nei 15 proc. tautinių mažumų gyventojų: Lietuvoje buvo 84,2 proc. lietuvių, 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. rusų, 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų. 

Organizatoriai tvirtina, kad kreipiasi į Vokietijos valdžią prašydami paramos užtikrinant Lietuvos lenkų tautinės mažumos teises, kadangi „ši valstybė puikiai žino, kaip svarbu yra tinkamai rūpintis tautinėmis mažumomis, taip pat dėl to, kad vokiečių tautinė mažuma už Vokietijos Federacinės Respublikos ribų naudojasi visomis jai kaip tautinei mažumai priklausančiomis teisėmis“.

Lenkų sąjungos atstovai tvirtina, kad jie privilegijų nenori, tik siekiama, jog Lietuva laikytųsi tarptautinių sutarčių ir konvencijų, kurios užtikrina apsaugą tautinėms mažumoms.

Pagal Vilniaus savivaldybės išduotą leidimą pikete turėjo teisę dalyvauti iki 500 dalyvių.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min