Mugėje įprastai siūloma daugiau darbo pozicijų, nei būna kandidatų. Apie 70 proc. siūlomų darbų yra laikini, nuo mėnesio iki metų ar daugiau, todėl pasisėmę patirties ir sustiprinę savo finansinę padėtį medikai gali grįžti į savo šalį, rašo „Kauno diena“.
Šiuo metu Europoje paklausiausi anesteziologai, greitosios pagalbos darbuotojai, psichiatrai, radiologai, patologai, dermatologai, taip pat vidaus ligų gydytojai ir chirurgai. Mugės rengėjų duomenimis, sėkmingai užsienio šalyse įsidarbinę specialistai gali uždirbti nuo keliolikos tūkstančių iki beveik pusšimto tūkstančio litų per mėnesį.
Į klausimą, kaip vertina nemąžtantį jaunų protų nutekėjimą į užsienio šalis, Kauno medicinos universiteto (KMU) studijų reikalų prorektorius profesorius Renaldas Jurkevičius prisipažino vienareikšmiško atsakymo neturįs: „Kaip Lietuvos pilietis, galiu atsakyti, kad tai yra didžiulis nuostolis šaliai.“
Mūsų šalies medikai, norintys užsienyje dirbti pagal profesiją, iš Sveikatos apsaugos ministerijos turi gauti kvalifikacijos pripažinimo pažymą.
Profesorius pabrėžė, kad medicinos studijas renkasi patys geriausi gimnazistai. Parengti vieną gydytoją Kauno medicinos ar Vilniaus universitetuose šaliai kainuoja 140–150 tūkst. litų. KMU Medicinos fakultetas kasmet išleidžia 220–230 gydytojų, 70–80 odontologų, 80–90 farmacininkų.
„Išvykstant absolventams dirbti į užsienio šalis, prarandame didžiulius pinigus ir protus. Šia prasme tai neigiamas reiškinys. Tačiau Lietuva yra ES narė, gaunanti paramą ir sveikatos priežiūros, ir kitoms ūkio šakoms, todėl atsiriboti negalima. Be to, mūsų universitetus baigusių medikų paklausa užsienio šalyse liudija jų įvertinimą, pripažinimą“, – samprotavo prorektorius.
Medicinos specialistų stygius Lietuvoje jaučiamas, bet, anot profesoriaus, taip yra ir užsienyje. Medicinos studijos visur populiarios, bet jos trunka daugiau kaip dešimt metų.
Mūsų šalies medikai, norintys užsienyje dirbti pagal profesiją, iš Sveikatos apsaugos ministerijos turi gauti kvalifikacijos pripažinimo pažymą.
Per pastaruosius šešerius metus buvo išduotos 1 775 tokios pažymos. Iš jų užpernai – 215 slaugytojams ir 94 gydytojams, pernai – 242 slaugytojams ir 102 gydytojams.
„Tai nėra įrodymas, kad visi šie medikai išvyko. Gali būti, kad pasiėmė pažymą, bet liko dirbti Lietuvoje“, – atkreipė dėmesį viceministre Nora Ribokienė.
Ji pripažino, kad net ir mažiausia medikų migracija Lietuvai yra nenaudinga, bet dirbtinai ją stabdyti būtų neprotinga.
