Liga kurorte atostogų nutraukti neprivers

Į sa­vait­raš­tį „Šiau­liai plius“ krei­pė­si šiau­lie­tė, nu­ste­bin­ta me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos, gau­tos Pa­lan­gos mies­to li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­riu­je. Pa­jū­ry­je mo­te­ris per­ša­lo, jai pa­ki­lo tem­pe­ra­tū­ra, ėmė kan­kin­ti skaus­min­gas ko­su­lys. Atos­to­gų nu­trauk­ti ne­si­no­rė­jo, tad nu­spręs­ta kreip­tis į Pa­lan­gos li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­rių.

Mo­te­ris ti­kė­jo­si, kad bend­ro­sios pa­gal­bos gy­dy­to­jas tik skirs an­ti­bio­ti­kų ir iš­ly­dės gy­dy­tis, ta­čiau su­lauk­ta ge­ra­no­riš­ka pa­gal­ba nu­ste­bi­no. „Pa­si­ju­tau lyg fil­me „Li­go­ni­nės prii­ma­ma­sis“. Man iš­syk spe­cia­liu apa­ra­tu pa­ma­ta­vo tem­pe­ra­tū­rą, iš ve­nos ty­ri­mams paė­mė krau­ją, pa­ma­ta­vo krau­jos­pū­dį. Gy­dy­to­jas pa­ly­dė­jo į rent­ge­no ka­bi­ne­tą, kur sku­biai bu­vo pa­da­ry­tos plau­čių ir vei­do duo­bių nuo­trau­kos“, – ste­bi­si mo­te­ris.

Mo­te­ris ti­kė­jo­si, kad bend­ro­sios pa­gal­bos gy­dy­to­jas tik skirs an­ti­bio­ti­kų ir iš­ly­dės gy­dy­tis, ta­čiau su­lauk­ta ge­ra­no­riš­ka pa­gal­ba nu­ste­bi­no.

Jau po pus­va­lan­džio bu­vo gau­ti ty­ri­mų re­zul­ta­tai – mo­te­riai bu­vo nu­sta­ty­tas si­nu­si­tas ir bron­chi­tas. Se­se­lė su­švirkš­tė vais­tų nuo tem­pe­ra­tū­ros, gy­dy­to­jas sky­rė an­ti­bio­ti­kų ir dar pa­tei­kė siun­ti­mą pas oto­ri­no­la­rin­go­no­lo­gą. Šis jau po 15 min. sky­rė gy­dy­mą ir paaiš­ki­no, kaip li­gą įveik­ti grei­čiau.

„Pra­džio­je me­di­kai sa­kė, kad už pa­gal­bą teks mo­kė­ti, ta­čiau vė­liau są­skai­tos neiš­ra­šė. Gal dar są­skai­tos su­lauk­siu, ir gal ji sa­vo dy­džiu, įver­ti­nus gau­tas mo­der­nias pa­slau­gas, ma­ne pri­blokš?“ – sa­vait­raš­čio klau­sė mo­te­ris.

Su­sir­gus bū­ti­na ne­del­siant kreip­tis į ar­ti­miau­sius me­di­kus

Da­lia Mi­niaus­kie­nė, Šiau­lių te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos Gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­ja sa­ko, kad šiuo me­tu ga­lio­ja tei­si­nė nuo­sta­ta, kad kiek­vie­na as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga pa­gal kom­pe­ten­ci­ją pri­va­lo už­tik­rin­ti bū­ti­ną­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą.

Va­di­na­si, jei žmo­gus krei­pia­si į gy­dy­mo įstai­gą, ku­rio­je nė­ra rei­kia­mo spe­cia­lis­to, ga­lin­čio su­teik­ti bū­ti­ną­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą, pa­ti įstai­ga tu­ri pa­si­rū­pin­ti, kad pa­cien­tas šią pa­gal­bą gau­tų.

Bū­ti­na­jai me­di­ci­nos pa­gal­bai pri­ski­ria­ma pir­mo­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba ir gy­dy­mo įstai­go­se (am­bu­la­to­ri­nė­se ir sta­cio­na­re) tei­kia­ma sku­bio­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba. Bū­ti­no­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba (tiek pir­mo­ji, tiek sku­bio­ji) gy­dy­mo įstai­go­se tei­kia­ma vi­siems, ku­riems jos pri­rei­kia.

Krei­pian­tis į as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gą dėl sku­bio­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos, gy­dy­to­jo siun­ti­mas ne­pri­va­lo­mas.

Pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­čius rei­ka­la­vi­mus ap­draus­tie­siems pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu, bū­ti­no­ji pa­gal­ba tu­ri bū­ti tei­kia­ma ne­mo­ka­mai tuo­met, kai jos pri­rei­kia. To­dėl žmo­gus, iš­vy­kęs iš na­mų į bet ku­rią ki­tą Lie­tu­vos vie­to­vę ir pa­ty­ręs trau­mą ar stai­ga su­si­rgęs, ne­dels­da­mas tu­ri kreip­tis į ar­ti­miau­sią šios vie­to­vės gy­dy­mo įstai­gą. Ši pri­va­lo su­teik­ti ar or­ga­ni­zuo­ti bū­ti­ną­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą ir ne­ga­li rei­ka­lau­ti, kad žmo­gus prie konk­re­čios me­di­ci­nos įstai­gos pri­si­ra­šy­tų. Ar ši­to­kia pa­gal­ba pa­cien­tui rei­ka­lin­ga, nu­sta­to jį ap­žiū­rin­tis gy­dy­to­jas.

Krei­pian­tis į as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gą dėl sku­bio­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos, gy­dy­to­jo siun­ti­mas ne­pri­va­lo­mas.

Jei pa­gal­ba ne­bū­ti­na – teks mo­kė­ti

Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos spe­cia­lis­tai sa­ko, kad su­si­rgus ato­sto­gų me­tu ar per ko­man­di­ruo­tę ku­ria­me nors ša­lies mies­te, už gy­dy­to­jo pa­slau­gas, jei kreip­ta­si ne dėl sku­bios pa­gal­bos, ga­li tek­ti su­si­mo­kė­ti.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja yra pa­tei­ku­si būk­lių, ka­da tei­kia­ma bū­ti­no­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba, są­ra­šą. Įsa­ky­me nu­ro­dy­ta, kad bū­ti­no­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se tei­kia­ma vi­siems as­me­nims, neat­siž­vel­giant į tai, ar jie ap­draus­ti pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu, taip pat neat­siž­vel­giant į  gy­ve­na­mą­ją vie­tą.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­me taip pat nu­ro­dy­ta, ko­kie simp­to­mai nu­sa­ko, kad žmo­gui rei­kia sku­baus gy­dy­mo, ku­ris ne­mo­ka­mas vi­so­je ša­lies te­ri­to­ri­jo­je. Tarp jų – la­bai stip­rus, ūmus ar­ba vi­du­ti­nio stip­ru­mo skaus­mas dėl įvai­rių prie­žas­čių, mie­guis­tu­mas, su­lė­tė­ju­si reak­ci­ja, karš­čia­vi­mas ar­ba bend­ras kū­no at­ša­li­mas, ne­nus­to­ja­mas (il­giau kaip 30 min.) vė­mi­mas, ūmi de­hid­ra­ta­ci­ja, gal­vos trau­ma su trum­pa­lai­kiu są­mo­nės ne­te­ki­mu, di­de­lio ra­mi­na­mų­jų me­džia­gų kie­kio ar ki­tos kil­mės tok­si­nių me­džia­gų su­var­to­ji­mas, ki­tas gy­vy­bei pa­vo­jin­gas ap­si­nuo­di­ji­mas ir pan.

Pa­sak spe­cia­lis­tų, ūmiai su­si­rgus, kai pa­ky­la tem­pe­ra­tū­ra, la­bai pa­blo­gė­ja sa­vi­jau­ta ar jau­čia­mas di­de­lis skaus­mas, o žmo­gus tuo me­tu yra iš­vy­ko­je, kon­sul­ta­ci­jos jis ga­li kreip­tis į ar­čiau­siai dir­ban­tį šei­mos gy­dy­to­ją ir pa­sta­ra­sis tu­rė­tų žmo­gų pa­kon­sul­tuo­ti.

Jei­gu žmo­gus krei­pia­si ne dėl bū­ti­no­sios pa­gal­bos, už šei­mos gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­ją jam rei­kia su­si­mo­kė­ti.

Žmo­gus, at­si­dū­ręs ki­ta­me mies­te, dėl bū­ti­no­sios pa­gal­bos ga­li kreip­tis į bet ku­rį ar­čiau­siai dir­ban­tį šei­mos gy­dy­to­ją, ku­ris spren­džia, ko­kios sku­bios pa­gal­bos jam rei­kia, ir žmo­gui už šią pa­slau­gą pa­pil­do­mai mo­kė­ti ne­rei­kia. Ta­čiau jei­gu žmo­gus krei­pia­si ne dėl bū­ti­no­sios pa­gal­bos, už šei­mos gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­ją jam rei­kia su­si­mo­kė­ti.

Jei šei­mos gy­dy­to­jas nu­spręs, kad jo kom­pe­ten­ci­jos gy­dy­mo sky­ri­mui neuž­ten­ka, ga­li pa­ra­šy­ti siun­ti­mą gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jai. Tuo­met pa­sta­ro­ji žmo­gui jau bū­tų ne­mo­ka­ma. Tuo tar­pu jei­gu žmo­gus krei­pia­si be siun­ti­mo tie­sio­giai į gy­dy­to­ją spe­cia­lis­tą, jis už gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­ją su­mo­ka, ta­čiau to­les­nės jo pa­skir­tos pa­slau­gos ir­gi bū­na ne­mo­ka­mos.

Tie­sa, žmo­nės daž­nai ne­ži­no, kad ga­li pa­si­nau­do­ti šei­mos gy­dy­to­jo pa­slau­go­mis, to­dėl, at­si­dū­rę ki­ta­me mies­te, ne­re­tai vyks­ta į li­go­ni­nę. Tai vi­siš­kai ne­bū­ti­na. Li­go­ni­nė­je bū­ti­no­ji pa­gal­ba taip pat tei­kia­ma ne­mo­ka­mai, ta­čiau už ne­bū­ti­no­sios pa­gal­bos pa­slau­gas ten­ka su­si­mo­kė­ti.

Ab­sol­ven­tai ir abi­tu­rien­tai ap­draus­ti iki ru­dens

Klau­si­mų dėl ne­mo­ka­mų me­di­ci­nos pa­slau­gų ky­la abi­tu­rien­tams ir ab­sol­ven­tams, ku­rie ne­ži­no, ar bai­gę moks­lus dar yra draus­ti pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu. Ar su­ne­ga­la­vę ką tik moks­lus bai­gę jau­nuo­liai ga­li ne­mo­ka­mai pra­šy­ti me­di­kų pa­gal­bos sa­vo ar ki­ta­me ša­lies mies­te?

Te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos duo­me­ni­mis, pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu vals­ty­bės lė­šo­mis drau­džia­mi Lie­tu­vos bend­ro­jo la­vi­ni­mo, pro­fe­si­nių, aukš­tes­nių­jų ir aukš­tų­jų mo­kyk­lų die­ni­nių sky­rių moks­lei­viai ir stu­den­tai, taip pat Lie­tu­vos ir ki­tų vals­ty­bių pi­lie­čiai bei as­me­nys be pi­lie­ty­bės, nuo­lat gy­ve­nan­tys Lie­tu­vo­je, stu­di­juo­jan­tys Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių aukš­tų­jų mo­kyk­lų die­ni­niuo­se sky­riuo­se.

Stu­den­tai yra drau­džia­mi vals­ty­bės lė­šo­mis vie­ne­riems moks­lo me­tams, t. y. nuo ei­na­mų­jų moks­lo me­tų rug­sė­jo 1 d. iki ki­tų moks­lo me­tų rugp­jū­čio 31 d. Tai reiš­kia, kad iki va­sa­ros pa­bai­gos jau­nuo­liai ne­mo­ka­mos me­di­kų pa­gal­bos su­lauks.

Pa­si­tik­rin­ti sa­vo draus­tu­mą pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu ga­li­ma ap­si­lan­kius vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je.

Ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mas ato­sto­gas ati­de­da

Atos­to­gų me­tu su­si­rgu­siam žmo­gui ne­rei­kė­tų ap­gai­les­tau­ti, kad taip il­gai lauk­tas poil­sis bus skir­tas ne­ti­kė­tai li­gai įveik­ti.

Dar­bo ko­dek­sas nu­ma­to, kad jei kas­me­ti­nių ato­sto­gų me­tu at­si­ra­do prie­žas­tys (lai­ki­nas ne­dar­bin­gu­mas), dėl ku­rių ato­sto­gos ne­ga­li bū­ti pa­nau­do­tos, kas­me­ti­nės ato­sto­gos pra­tę­sia­mos ati­tin­ka­mą die­nų skai­čių ar per­ke­lia­mos dar­buo­to­jui su­si­ta­rus su darb­da­viu.

Pa­sak SOD­ROS at­sto­vo ry­šiams su vi­suo­me­ne Mar­ty­no Ži­lio­nio, jei­gu dar­buo­to­jas yra įpras­ti­nė­se kas­me­ti­nė­se ato­sto­go­se, tai bend­ra tvar­ka jam ga­li bū­ti iš­duo­tas lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mas ir skir­ta li­gos pa­šal­pa (įpras­ti­nio dy­džio, įpras­ti­ne tvar­ka). To­kiu at­ve­ju kas­me­ti­nės ato­sto­gos tu­rė­tų bū­ti pra­tę­sia­mos.

Per kas­me­ti­nes ato­sto­gas su­si­rgu­siam vai­kui slau­gy­ti, li­gos pa­šal­pa ne­ski­ria­ma.

Dar­bo ko­dek­sas nu­ma­to, kad jei kas­me­ti­nių ato­sto­gų me­tu at­si­ra­do prie­žas­tys (lai­ki­nas ne­dar­bin­gu­mas), dėl ku­rių ato­sto­gos ne­ga­li bū­ti pa­nau­do­tos, kas­me­ti­nės ato­sto­gos pra­tę­sia­mos ati­tin­ka­mą die­nų skai­čių ar per­ke­lia­mos dar­buo­to­jui su­si­ta­rus su darb­da­viu.