Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Linas Linkevičius: ES turi greičiau reaguoti į įvykius Ukrainoje

Linas Linkevičius
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Linas Linkevičius
Šaltinis: Radijas „Laisvoji banga“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Briuselyje įvyko pirmasis Užsienio reikalų tarybos posėdis, kuriame dėmesys skirtas pastangoms, turinčioms įpareigoti Rusiją laikytis rugsėji sudaryto paliaubų plano. Kaip ES valstybėms sekasi sutarti dėl šių priemonių paketo radijo „Laisvoji banga“ eteryje pasakojo Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

– Kaip priversti Rusiją laikytis sudaryto taikos plano ir kokių bendrų pozicijų buvo prieita?

– Pirmiausia, vertinant situaciją nedviprasmiškai įvardinta Rusijos atsakomybė už situaciją Ukrainoje ir jos eskalavimą. Tiesiogiai pažymėta, kad per sieną toliau skverbiasi ginkluoti kovotojai ir karinė technika. Atkreiptas dėmesys ir į Europos saugumo bendradarbiavimo  organizacijos (ESBO) misijos išplėtimą. Vis gi kilo daug diskusijų dėl taktikos, kaip Ukrainos vyriausybei padėti vykdyti reformas. Labai svarbu, kad Ukrainos ekonomika gerai funkcionuotų ir būtų galima garantuoti ilgalaikį prognozuojamą vystymąsi, o kartu išlaikyti ir spaudimą Rusijai. Šį kartą prieita prie pozicijos, paliekant atviras galimybes gilinti poveikį, parengti papildomą sąrašą pareigūnų iš separatistinių regionų, kurie bus įtraukti į asmenų, kuriems taikomos sankcijos sąrašą.

– Kalbama tik apie Ukrainos separatistinio regiono pareigūnus?

– Taip. Šiame etape kalbama tik apie Ukrainos separatistinio regiono pareigūnus.

– Ar tas skaičius labai išsiplės? Ar yra žinoma, kiek pareigūnų ir kuriems konkrečiai bus taikomas ribojimas?

Šį kartą prieita prie pozicijos, paliekant atviras galimybes gilinti poveikį, parengti papildomą sąrašą pareigūnų iš separatistinių regionų, kurie bus įtraukti į asmenų, kuriems taikomos sankcijos sąrašą.

– Šalys yra pateikusios savo pozicijas, o tikslus asmenų skaičius paaiškės iki mėnesio pabaigos.

– Kokį sąrašą pateikusi Lietuva?

– Derybinio sąrašo neatskleisiu, bet galiu pasakyti, kad pateikėme daug platesnį sąrašą, apimantį politinio, karinio, finansinio segmento narius. Mūsų įsitikinimu jis turėtų būti veiksmingesnis ir apimantis tuos, nuo kurių priklauso dabartinė situacija ir kurie už ją yra atsakingi. Kai kurios kitos šalys taip pat pateikusios platesnius sąrašus.

– Kurios šalys pasisako už griežtesnę poziciją?

– Kitų šalių pozicijų nevardiname, tai nekorektiška. Tai yra derybinis procesas ir jis nesibaigia su vakar vykusiu posėdžiu. Nuolat stebėsime situaciją.  Manau, reikėtų pasiekti to, kad ES reaguotų į situacijos pokyčius ir tarp tarybos posėdžių, nes, mano manymu, dabartinė reakcija pavėluota. Reikia ieškoti būdų, kaip laiku reaguoti į situaciją.

– Manote kad reikėtų greitesnės ES reakcijos, nes Rusija sureaguoja greičiau?

– Žinoma. Tačiau nepamirškime, kad ES sudaro 28 šalys, todėl reakcija turi būti suderinta su visomis bloko šalimis. Greičiau sureaguoti gali bet kuri nacionaline valstybė. Šioje situacijoje laikas svarbus.

Didžioji dalis sienos su Rusija nėra kontroliuojama ir tarptautinės organizacijos negali daryti tose teritorijose jokios įtakos. Parama separatistams vyksta be jokių moralinių stabdžių.

– Paminėjote ESBO misijos išplėtimą. Kalbama apie didesnį stebėtojų skaičių rytinėje Ukrainoje?

– Taip. Bet didesnį dėmesį norėčiau atkreipti ir į Ukrainos ir Rusijos pasienio teritoriją. Didžioji dalis sienos su Rusija nėra kontroliuojama ir tarptautinės organizacijos negali daryti tose teritorijose jokios įtakos. Parama separatistams vyksta be jokių moralinių stabdžių. Jeigu anksčiau mėginta vaizduoti, kad buvo vežama humanitarinė parama gyventojams, tai dabar vietiniai separatistinių organizacijų vadovai neslepia, kad paskutinė parama buvo skirta kovotojams. Situacija blogėja ir sunku prognozuoti, kuo visa tai gali pavirsti artėjant žiemai.

– Įmanoma užkardyti konvojų atvykimą į separatistų kontroliuojamus regionus?

– Įmanoma, jeigu siena būtų kontroliuojama bent jau dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams.

– Ar galvojama apie dar vieną finansinę injekciją Ukrainai?

– Turime kalbėti apie ilgalaikę finansinę paramą Ukrainai. Kai kas tai jau įvardijo kaip „Maršalo planu“ Ukrainai. Ilgalaike sisteminė parama privalo būti, nes kitaip jiems bus sudėtinga susitvarkyti su situacija, kuri yra. Viena vertus, kalbėti apie ekonomines reformas, kai vyksta karas, yra sudėtinga, nes sunku nuspręsti, kokių darbų imtis, bet mes turime galvoti apie ateitį. Gyventojai kasdien kenčia  ne tik nuo karinės grėsmes, bet taip pat nuo ekonominės priespaudos ir socialinių nepriteklių. Padėtis reikalauja visapusiško sisteminio plano ir paramos.

Radijas „Laisvoji banga“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min