„Rosatom“ vietoje reiktų gelbėti ne savo reputaciją, o su visa atsakomybe susirūpinti šito objekto kokybe. Tai, kad mes sužinome apie visus tuos įvykius iš jų tinklapio, arba iš spaudos, kaip anksčiau buvo, o ne tiesiogiai, tai rodo tendenciją, kad arba stengiamasi nuslėpti kažkokius įvykius, arba jiems išaiškėjus, bandoma juos sumenkinti. Tai užsitarnauti pasitikėjimą labai sudėtinga yra. Jei iš tikrųjų tikslas įtikinti, kad statoma kokybiškai, reiktų vengti pareiškimų kaip iš Baltarusijos vadovybės statyti greičiau, pigiau“, – BNS sakė L.Linkevičius.
Jis pakartojo, kad vienintelis būdas užtikrinti saugumą yra tarptautinių ekspertų stebėsena Astravo AE.
„Technikai, ekspertai labiau galėtų analizuoti, bet atominėje energetikoje svarbus kiekvienas milimetras ir kiekvienas nuokrypis gali turėti skaudžių pasekmių. Tad kas bevyktų, be nepriklausomos stebėsenos tikrai vargu ar galėsime nors kiek ne tai, kad nusiraminti, bet suvokti proceso eigą, įsitikinti dėl saugumo“, – tikino ministras.
L.Linkevičius sakė, kad Lietuva iš Baltarusijos dar negavo informacijos nei dėl šio incidento, nei dėl ankstesnių incidentų.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS pirmadienį sakė, kad „Rosatom“ paaiškinimai apie incidentą yra „vaikiški“.
Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos vadovo pirmasis pavaduotojas Aleksandras Lokšinas pareiškė, kad incidento Astravo atominėje elektrinėje negalima vadinti reaktoriaus korpuso kritimu, nes „korpuso judėjimo greitis neviršijo pėsčiojo greičio“. Taip jis teigė „Rosatom“ interneto svetainėje paskelbtame interviu.
Anot A.Lokšino, naktį iš liepos 9 dienos į 10-ąją vienas iš subrangovų vykdė reaktoriaus korpuso perkėlimą nuo vienos atramos ant kitos. Reaktoriaus korpusą buvo planuota perkelti maždaug 10 metrų atstumu, nekeičiant jo horizontalios padėties. Tačiau tvirtinant pakabinamuosius įtaisus subrangovas nukrypo nuo nurodymų, dėl to keliant krovinį jis pakrypo. Pranešime teigiama, kad buvo tik apibraižyti reaktoriaus korpuso dažai.
Lietuvos Vyriausybė ketvirtadienį įteikė notą Baltarusijos diplomatei dėl incidento statomoje Astravo atominėje elektrinėje. Lietuvos užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičiui ir energetikos komisarui Migeliui Ariasui Kanetei, informuodami apie incidentą bei prašydami aktyvaus ES įsitraukimo sprendžiant branduolinės saugos klausimą, teigiama ministerijos pranešime.
Lietuva siūlo Baltarusijai suformuoti tarptautinių ekspertų komandą, kuri išanalizuotų tyrimo rezultatus ir pateiktų rekomendacijas. Baltarusija taip pat paraginta Astravo AE aikštelės tinkamumo, statybos darbų ir jų kokybės vertinimui pasikviesti nepriklausomus tarptautinius ekspertus.
Tai jau ne pirmas pranešimas apie galimus incidentus statomoje atominėje elektrinėje. Baltarusijos energetikos ministerija yra patvirtinusi dar vieną incidentą – kad balandį buvo „pažeistos prilaikančios konstrukcijos“. Minskas teigia, kad tai buvo nereikšmingas defektas.
Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant jėgainę nesilaikoma saugumo standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta kaip nepagrįstus.
Atominę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato Rusijos bendrovė „Rosatom“. Pirmąjį jėgainės reaktorių numatoma paleisti 2018 metų pabaigoje.
