„Galbūt jie taip daro, nes nepasitiki bankais, gal paslaugos jiems per brangios, o gal jiems taip patogiau. Kaime iš viso tik grynas pinigas pripažįstamas. Pasakykite močiutei, kad įrašas sąskaitoje tolygus popieriniam litui, kurį ji gali pačiupinėti, ir išgirsite atsakymą, kad jai vis tiek taip patogiau“, – „Lietuvos žinioms“ sakė R.Vainienė.
LLRI prezidentei keisti pasirodė ir viešai išsakomi teiginiai, kad XXI amžiuje grynieji pinigai yra atgyvena, kurios reikia kuo greičiau atsisakyti. „Gal tuomet ir centrinį banką, kuris spausdina popierinius pinigus, panaikinkime“, – tikino R.Vainienė.
Dirbtinai mažinant atsiskaitymus grynaisiais, R. Vainienės nuomone, gali kilti ir makroekonominių pavojų, pirmiausia – infliacijos.
R.Vainienei pavojingas atrodo ir bankų galios didėjimas.
Tačiau LLRI prezidentė atmetė prielaidą, kad Vyriausybė siekia paremti bankus. Jos nuomone, valdžia tiesiog įvarė save į kampą, užsibrėžusi tikslą ištraukti milijardą litų iš šešėlio ir dabar karštligiškai ieško būdų jį įgyvendinti.
Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas sako, kad tarp grynųjų pinigų naudojimo paplitimo ir šešėlinės ekonomikos esąs tiesioginis ryšys.
Pasak jo, neseniai VISA atliktas tyrimas Bulgarijoje, Rumunijoje ir Turkijoje parodė, kad elektroninių mokėjimo priemonių dalies padidinimas 15 proc. leistų sumažinti šešėlinę ekonomiką nuo 5,7 iki 8,6 procento.
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje ketinama įpareigoti Finansų ministeriją, Lietuvos banką ir kitas institucijas parengti sprendimus.
Tarp siūlymų – grynųjų pinigų sandorių apribojimai tarp juridinių asmenų, didesnė anksčiau baustų įmonių kontrolė, griežtesnė atsiskaitymų grynaisiais pinigais pas notarus priežiūra, ir privalomas deklaravimas, kai įmonė iš kliento grynaisiais pinigais gauna didesnį užmokestį.
