Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) antradienį pranešė išnagrinėjusi skundą dėl to, jog žemo ūgio moteriai neleista dirbti psichologe kalėjime. LGKT ėmėsi tirti, ar moterims dėl ūgio nesudaromos prastesnės sąlygos darbui gauti.
Pagal Lietuvos ministrų įsakymus, „dėl nepakankamo fizinio išsivystymo netinkamais tarnybai pripažįstami“ naujai priimami vyrai, žemesni nei 160 centimetrų, ir moterys, kurių ūgis nesiekia 155 centimetrų.
Tuo metu medicinos literatūroje rašoma bei LGKT apklaustų medikų išvadose teigiama, jog žemaūgiais laikomi vyrai iki 168–171 centimetrų bei moterys iki 155–156 centimetrų ūgio.
Anot tarnybos, neproporcingi medikų išvadoms lyčių ūgio skirtumai ministrų įsakyme „Dėl Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą“ rodo, kad jis yra daug palankesnis vyrams nei moterims.
„Teisės akte nustatyta, jog į tarnybą gali būti priimami 8–11 centimetrais už žemutinę normalaus ūgio ribą mažesni vyrai, tuo tarpu moterims analogiška korekcija žymiai kuklesnė – tik iki 1 centimetro. Visa tai rodo, kad apskųstame teisės akte vienai lyčiai yra sudaromos akivaizdžiai geresnės sąlygos (privilegijos) gauti darbą, kas prieštarauja Lygių galimybių įstatymui“, – teigiama pranešime.
Lygių galimybių kontrolierė siūlė pakeisti įsakymą – proporcingai pakoreguoti nustatytas žemutines ūgio ribas vyrams bei moterims ir plačiau jas diferencijuoti, atsižvelgiant į pareigų rūšį bei darbo specifiką.
1991 metų Tarnybos Lietuvos vidaus reikalų sistemoje statute buvo reglamentuota, kad į tarnybą viešojoje policijoje priimami ne žemesni kaip 172 centimetrų, o į rikiuotės padalinius – ne žemesni kaip 175 centimetrų ūgio asmenys.
„Tyrimo metu nepavyko gauti jokio kito paaiškinimo, kodėl nustatyti būtent tokie ūgio apribojimai bei kaip Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, nesusiję su operatyvinių užduočių vykdymu (pvz., psichologai), gali dėl savo žemo ūgio nesusitvarkyti su savo pareigomis, išskyrus tai, kad ši nuostata esanti įtvirtinta apskųstajame teisės akte. Nepriklausomo, logiško, analitinio, lyginamojo, juo labiau kritinio apskųstojo teisės akto vertinimo tyrimo metu pasigesta“, – cituojama A.Burneikienė.
Tyrimo metu kritiškai vertinti teiginiai, jog psichologai turėtų būti gerai fiziškai pasiruošę, nes, reikalui esant, turėtų dalyvauti malšinant riaušes. Psichologo darbo tvarkos laisvės atėmimo vietose aprašo nuostatos riaušių malšinimo nenumato. Be to, tai prieštarautų profesinio elgesio standartams ir nešališkumo principui, minimam tame pačiame apraše, teigia LGKT.
