Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

M.Jastramskis: „Kuo mažiau Seimo narių, tuo didesnė tikimybė, kad jie gali būti paveikti“

Seimo plenarinis posėdis
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Seimo plenarinis posėdis
Šaltinis: Lrt.lt
5
Skaitysiu vėliau
A A

Mūsų, kaip pokomunistinės šalies, problema yra korupcija, o kuo mažiau Seimo narių, tuo labiau jie gali būti veikiami, tad mažinti jų skaičiaus nereikia. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis. Ekonomistas Žygimantas Mauricas lygina Seimą su lakmuso popierėliu ir sako, kad parlamentarų sumažėjimas būtų gražus viešųjų ryšių gestas.

Siūlymą mažinti parlamentarų skaičių vadina neracionaliu

Seimo narių skaičių reikia mažinti, o koks tai skaičius – 101, 111 ar 114 – turi atsirasti diskusijose, LRT RADIJUI sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Jos manymu, labai svarbu, kad visiems gyventojams, visiems rinkėjams būtų proporcingai atstovaujama visuose regionuose.

Ji teigia matanti ir kitą kelią: „Po rinkimų politinės partijos turėtų susėsti ir susitarti dėl referendumo, kuris turėtų įvykti ne rinkimų metu. Tame referendume žmonės turėtų galimybę priimti sprendimus, ką numato ir Konstitucija.“

L.Graužinienė įsitikinusi, kad į tokį referendumą žmonės ateitų. „Jie patys nuspręstų, kiek Seimo narių reikia. Politikams, kad ir kokia būtų kadencija, dėl šio klausimo nuspręsti sunku“, – teigia ji.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis mano, kad Seimo narių skaičiaus mažinti tikrai nereikia: „Palyginti su Latvija ar Estija, Lietuva turi standartinį parlamento narių skaičių pagal tai, kokia mūsų populiacija. Turime suprasti, kad viena didžiausių problemų mūsų, kaip pokomunistinėje šalyje, yra korupcija. Ir, kuo mažiau Seimo narių, tuo didesnė tikimybė, kad jie gali būti paveikti.“

M.Jastramskis aiškina, kad nėra jokios logikos, kodėl reikėtų mažinti dabartinį skaičių. „Parlamento narių skaičius yra viena iš trijų esminių rinkimų sistemos detalių. Seimo nariai nėra valdininkai, tai – politinis atstovavimas, esminė atstovaujamoji šalies institucija, o sakymas, kad reikia juos mažinti, absoliučiai neracionalus“, – sako pašnekovas.

Žvelgiant į ES kontekstą, anot M.Jastramskio, Lietuvoje yra tiek Seimo narių, kiek turėtų būti, o yra šalių, kuriose jų gerokai daugiau: „Pavyzdžiui, Švedija turi net 350 parlamento narių. Savo partines sistemas ir partijų veiklą jie skaičiuoja daugiau nei 100 metų ir negalvoja, kad reikia tai mažinti.“

Anot pašnekovo, yra tradicija, o jei pradėsim keisti tokias esmines institucinės sistemos detales, kyla klausimas, kur sustosime. „Galbūt tuomet apskritai reikia atsisakyti Seimo – būkime pirmąja demokratine šalimi pasaulyje, kuri funkcionuoja be Seimo“, – svarsto M.Jastramskis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mažvydas Jastramskis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mažvydas Jastramskis

Seimo nariai – kaip lakmuso popierėlis

Pačių partijų siūlymus mažinti Seimo narių skaičių, kaip teigia M.Jastramskis, galima paaiškinti labai paprastai: „Lietuvoje vyrauja itin mažas pasitikėjimas Parlamentu ir partijomis visoje ES, tad kiekviena partija nori parodyti, kad ji geresnė, galvoja ne tik apie save, bet ir žmones. Siūloma ir nemąstoma, kad tokie sprendimai gali sukelti rimtas pasekmes, o jei pradėsime kiekvieną esminį valstybės dalyką spręsti referendumu, tai mums gali pasibaigti kaip Britanijai, kuri vieną rytą atsibudo ir suprato, kad nusprendžia išeiti iš ES.“

Ekonomistas Žygimantas Mauricas pasisako už Seimo narių mažinimą. Jis remiasi statistiniais duomenimis ir sako matantis bendrą tendenciją: „Mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos sektoriuose, bet viešojo valdymo ir administravimo sektoriuose tas skaičius netgi auga.“

Seimo narius Ž.Mauricas palygina lakmuso popierėliui ar ledkalnio viršūnei. „Manau, kad tai būtų geras valdžios gestas, jeigu ji priimtų tokį sprendimą ir parodytų, kad yra pasirengusi mažinti narių skaičių. Tai būtų tarsi viešųjų ryšių gestas ir, nors Lietuvos ekonomikai didelio poveikio jis neturėtų, tai – svarstytinas klausimas“, – tikina pašnekovas.

Paklaustas, ar sumažinusi Seimo narių skaičių valstybė sutaupytų pinigų, Ž.Mauricas atsako, kad pats Seimas tikrai nekainuoja daug: „Tai tik keliasdešimt milijonų eurų per metus, kas tikrai nėra didelė suma Lietuvos biudžete. Visgi, pasikartosiu, tai būtų geras simbolinis gestas.“

Ekonomisto nuomone, nekalbant apie Seimo narių skaičiaus mažinimą, dar turime ir nemažą savivaldybių problemą – kai kuriuose regionuose gyventojų skaičius mažėja, o valdininkų – lieka.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

M.Jastramskis aiškina, kad šis svarstomas klausimas – pati gryniausia populizmo forma.

„Siūlymas mažinti Seimo narių skaičių turi retorinį elementą, kad štai – yra bloga valdžia ir geri žmonės. Taigi valdžia pati susimažina ir nusilenkia valdžiai. Aš nematau kitokios populizmo formos, kuri būtų grynesnė nei šiuo atveju. Ir tai visada prasideda prieš rinkimus“, – tikina pašnekovas.

Lrt.lt
Komentarai: 5
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min