Prieš ketverius metus įsiplieskusi nesantaika virto nesibaigiančiais teismų procesais. „Kiek dar turėsime įrodinėti tai, kas akivaizdu? Visus šiuos metus negalime normaliai dirbti, tik vaikštome į teismo posėdžius ir siuntinėjame raštus. Ramybės neturiu nei aš, nei mano šeima“, – „15 min“ skundėsi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys.
Konfliktas dėl skyriaus
Į teismą jį nuvedė 2007 m. priimtas sprendimas, kuriuo jo vadovaujama įstaiga atsisakė papildyti sutartį su Klaipėdos universitetine ligonine (KUL) dėl psichiatrijos paslaugų apmokėjimo. Tais metais duris atvėrė naujas 15 lovų Afektinių sutrikimų skyrius.
„Neprašėme papildomai skirti lėšų, mums tereikėjo išplėsti teikiamų paslaugų spektrą, nes psichiatrijos specialistų pagalbos dažnai prireikia mūsų pacientams, besigydantiems kituose skyriuose. Kitur tokių kliūčių niekas nesudaro – jeigu yra licencija, pakankamai specialistų ir visos būtinos sąlygos, paslaugos turi būti apmokėtos“, – „15 min“ aiškino ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
A.Bumblys savo sprendimą nepapildyti sutarties motyvavo tuo, jog ligoninė teikti psichiatrijos paslaugas neturėjo teisės, nes negavo sveikatos apsaugos ministro, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir savo steigėjo – Klaipėdos miesto tarybos – leidimų. Be to, Klaipėdos apskrityje šiuo metu psichiatrijos lovų ir taip esą per daug, todėl dar labiau plėsti šias paslaugas reikštų neracionaliai naudoti valstybės pinigus.
Kaltina piktnaudžiavimu
„Leidimą iš ministerijos turime, tačiau sutarties su mumis vis tiek nesudarė, taip suteikdami konkurencinį pranašumą kitoms gydymo įstaigoms. Psichiatrijos lovų neseniai dar padaugėjo – ir Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, ir Jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente. Pas mus pacientai labai nori gultis, eilėje laukia. Mes siūlome puikias sąlygas, todėl ir nori. Iš žmonių negalima atimti galimybės rinktis, kur gydytis. Vieną dieną ligonių kasai šaus į galvą ir ji nutrauks chirurgijos ar neurochirurgijos paslaugas, kas tada?“, – piktinosi V.Janušonis. Jo manymu, Klaipėdos TLK vadovas piktnaudžiauja savo galiomis, demonstruodamas simpatijas vienai ar kitai įstaigai ir skriausdamas kitas.
Gavo baudą
Dviejų įstaigų ginčas pasiekė Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, kuris pernai lapkritį priėmė neskundžiamą nutartį ir įpareigojo Klaipėdos TLK iki šių metų birželio pabaigos iš naujo išnagrinėti ligoninės prašymą. Tačiau atsakymas ligoninei ir vėl buvo neigiamas.
Nuo tada, pasak A.Bumblio, puolimas jo atžvilgiu dar labiau sustiprėjo. Jam skirta 300 Lt dydžio bauda už teismo sprendimo nevykdymą, raštai su prašymais svarstyti jo elgesį ir tinkamumą toliau eiti pareigas pasiekė Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską bei Seimo Antikorupcijos komisiją.
Komisija aiškinosi, ar teritorinių ligonių kasų sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis nėra korupcijos apraiškų. Tuokart suabejota ir A.Bumblio kompetencija. Tačiau Klaipėdos TLK vadovas tebedirba, ant jo stalo guli Vyriausiojo administracinio teismo raštas, kuriame konstatuojama, jog teismo sprendimą įstaiga įvykdė, sutartį peržiūrėjo, o atsisakymas papildyti 2009 m. sutartį dėl to, kad šios terminas pasibaigė prieš daugiau nei metus, yra pagrįstas ir teisingas.
Miesto valdžia nenori kištis
A.Bumblys įsitikinęs, kad jam kerštaujama už tai, jog pastaraisiais metais ėmė aktyviai tikrinti didžiausią miesto ligoninę, o čia rastus pažeidimus paviešino.
Vasarą Klaipėdos TLK paskelbė, jog per kelerius pastaruosius metus ligoninė yra padariusi maždaug 1,5 mln. litų žalą valstybei.
„Mus privertė suklusti tai, kad lėšų, skirtų konsultacijoms už radiologines paslaugas, poreikis staiga smarkiai išaugo. Daviau nurodymą išsiaiškinti priežastį. Patikrintos visos įstaigos, teikiančios radiologines paslaugas. Tačiau pažeidimų rasta tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Paaiškėjo, kad už tą pačią paslaugą ligoninė gavo dvigubą apmokėjimą. Tai ne kas kita, o atviras valstybės lėšų grobstymas“, – rėžė A.Bumblys.
Apie rastus pažeidimus jis iškart informavo Klaipėdos miesto savivaldybę. Tačiau ši nesiėmė tramdyti sau pavaldžių medikų.
„Tai yra dviejų įstaigų konfliktas, ir kiekviena pusė turi savo tiesą. Mes nesame arbitrai ir negalime teisti. Vieniems atrodo, kad tai pažeidimai, kitiems ne“, – teigė savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.
Skundai nesiliauja
Skundai dėl didžiausios miesto ligoninės sudaro daugiau nei pusę visų TLK Klaipėdos teritorinio skyriaus gaunamų skundų.
„Ant mano stalo šūsnis nusiskundimų dėl papildomų mokėjimų. Žmonės ateina pas mane ir verkia, kad iš jų reikalaujama susimokėti už paslaugas, už vaistus. Esu tikras, jog apie tai praneša ne daugiau kaip vienas iš šimto, visi kiti bijo ir tyli. Žmonės skriaudžiami, o miesto valdžia jų negina“, – skėsčiojo rankomis A.Bumblys.
V.Janušonis tvirtino, kad jam skundžiamasi retai. Jo žiniomis, šiuo metu ligonių kasas tėra pasiekę 6-7 skundai dėl jo vadovaujamos įstaigos. „Skundų beveik nėra. Žmonės į mus kreipiasi, mes aiškinamės ir bandome susitarti. Jeigu nepavyksta, tam yra institucijos, kurios ginčus sprendžia“, – tikino didžiausios regiono ligoninės vadovas.
Pranešimų apie tai, kad ligoninėse prašoma susimokėti, nuolat gauna ir Klaipėdos miesto savivaldybės Asmens sveikatos priežiūros komisija, kurios daugumą sudaro pacientų organizacijų atstovai. Į lapkričio pradžioje vyksiantį komisijos posėdį pasiaiškinti pakviesti ir miesto ligoninių vadovai.
