Dėl itin didelio darbo krūvio Vilniuje įsikūręs Lietuvos apeliacinis teismas bylas su skundais dėl žemesnės instancijos teismų sprendimų nagrinėja tik praėjus metams po jų gavimo. Laukti priversti asmenys, besibylinėjantys dėl neturtinės ar turtinės žalos atlyginimo, sandorių nuginčijimo, skolos susigrąžinimo, kitų civilinių santykių.
Skubiai nagrinėjamos tik bylos dėl darbo santykių, bankroto ir viešųjų pirkimų. Įstatymas šios kategorijos byloms suteikia pirmenybę.
Į šį teismą suplaukia skundai iš penkių Lietuvos apygardų teismų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.
Būna, kad į priėmimą ateina žmonės paverkti man ant peties„Būna, kad į priėmimą ateina žmonės paverkti man ant peties“, – neseniai įvykusiame Teisėjų tarybos posėdyje kalbėjo Teisėjų tarybos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Jis teigė kol kas niekuo negalįs padėti interesantams, sunerimusiems, kada gi pagaliau teismas imsis jų bylos, kaip tik palinkėti kantrybės.
Teisėjų tarybos pirmininkas sakė, kad nuo spalio šalys bus informuotos elektroniniu paštu, kad jų byla gauta ir kada maždaug teisėjai ketina jos imtis. G.Kryževičiaus manymu, toks bendravimas nuramintų bylos šalis ir žmonės jaustų mažiau įtampos.
„Žmogus turi žinoti, nepriklausomai nuo to, kokia situacija teismuose, kokios bylų eilės. Žmogus turi turėti visą informaciją. Kodėl žmogus turi ieškoti – kada gi galų gale ta byla bus nagrinėjama, jeigu tai mūsų problema, ne jo? Tam sukurtas mechanizmas, kuriuo norime parodyti, kad siekiame bendradarbiauti ir informuoti“, – BNS sakė G.Kryževičius.
Pasak Teisėjų tarybos pirmininko, negali būti tokia situacija, kad žmogus atsiduria nežinomybėje, o po pusantrų metų gauna pranešimą, kad jo byla nagrinėjama.
Kitąmet Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus sudėtį turėtų papildyti dar du teisėjų etatai. Aukščiausiajame Teisme kadenciją baigia ir į pensiją išeina du teisėjai. Jų etatus žadama perkelti į Lietuvos apeliacinį teismą. Šiems etatų judėjimams dar turėtų pritarti prezidentė ir Seimas, kadangi Aukščiausiojo Teismo sudėtį tvirtina Seimas, o Apeliacinio – prezidentė.
Be to, Apeliacinis teismas gaus naujus septynis teisėjų padėjėjų etatus. Pasak G.Kryževičiaus, per visus šalies teismus ieškoma dar vieno laisvo teisėjo etato Apeliaciniam teismui.
„Kitais metais situacija turėtų stipriai keistis. Šis segmentas laikinas, gerės situacija ekonomikoje, mažės ir bankroto bylų“, – mano Teisėjų tarybos pirmininkas.
Lietuvos apeliaciniame teisme per mėnesį išnagrinėjama 70 civilinių bylų su apeliaciniais skundais, o gaunama beveik dvigubai daugiau – 130.
Iš Apeliacinio teismo BNS pateikto atsakymo matyti, kad prasidėjus krizei 2008-aisiais šis teismas gavo 1 tūkst. 725 civilines bylas, 2007-aisiais tokių bylų buvo gauta 1 tūkst. 464, o 2006-aisiais – 1 tūkst. 169.
Įsibėgėjus krizei, 2009-aisiais Apeliacinis teismas jau gavo 2 tūkst. 746 bylas, o 2010-aisiais – 3 tūkst. 651 apeliacinę bylą.
Kitais metais situacija turėtų stipriai keistis. Šis segmentas laikinas, gerės situacija ekonomikoje, mažės ir bankroto bylųPrabėgus šių metų pirmajam pusmečiui, Apeliaciniame teisme jau guli 2 tūkst. 84 bylos – tai yra šio teismo teisėjai jau gavo tiek bylų, kiek jų ankstesniais metais nebūdavo per visus metus.
Pavyzdžiui, per savaitę – nuo birželio 27 dienos iki liepos 1 dienos – Apeliaciniame teisme nagrinėti gauta 115 naujų civilinių bylų: 43 bylos pagal apeliacinius skundus ir 72 bylos pagal atskiruosius skundus.
„Teismui, kaip ir kitoms valstybės institucijoms, pastaruosius dvejus metus buvo sumažintas finansavimas. Tačiau vis tiek ieškome įvairių darbo organizavimo modelių, kuriais galima būtų sutrumpinti bylų nagrinėjimo terminus“, – BNS teigė Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas.
Jo teigimu, pavasarį daryta „valymo akcija“ – išnagrinėta daug atskirųjų skundų, jų nagrinėjimo terminai sutrumpinti iki dviejų mėnesių.
„Labai laukiame spalio pradžios, kai įsigalios Civilinio proceso kodekso pataisos, išplėsiančios rašytinio proceso taikymo apeliaciniame procese atvejus, t.y. teisėjams reikės mažiau rengti posėdžių, daugiau klausimų bus galima išspręsti nerengiant posėdžių“, – kalbėjo A.Driukas.
Šiuo metu šiame teisme gautos ir nepaskirtos nagrinėti 975 civilinės bylos su apeliaciniais skundais. Tokių bylų teismo posėdžiai kol kas paskirti iki rugsėjo 13 dienos.
Pasak A.Driuko, iki to laiko naujų civilinių bylų su apeliaciniais skundais paskyrimo galimybės yra ribotos, kadangi faktiškai jau išnaudotas visas teisėjų darbo krūvis. Toliau civilinės bylos su apeliaciniais skundais teisėjams laikinai neskiriamos dėl įsigaliosiančių Civilinio proceso kodekso pataisų, numatančių esminius pakeitimus apeliaciniame procese (žodinis arba rašytinis procesas), taip pat dėl numatyto su tuo susijusio naujo civilinių bylų nagrinėjimo organizavimo modelio įvedimo.
Tendencijoms nesikeičiant, iki šių metų gruodžio 31 dienos nepaskirtų nagrinėti civilinių bylų su apeliaciniais skundais likutis Lietuvos apeliaciniame teisme sieks maždaug 1600 tokių civilinių bylų.
„Civilinių bylų su apeliaciniais skundais likutis, esant dabartiniams jų nagrinėjimo tempams, kurių nėra galimybės padidinti dėl maksimaliai išnaudojamo teisėjų darbo krūvio (nekeičiant Civilinių bylų skyriaus darbo organizavimo modelio, teismui neskiriant papildomų teisėjų padėjėjų ar teisėjų etatų), būtų išnagrinėtas per dvejų metų laikotarpį, neskaitant naujai gaunamų bylų“, – rašoma Apeliacinio teismo atsakyme BNS.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyrių sudaro 14 teisėjų, neįskaitant šio skyriaus pirmininko. Jiems šiuo metu padeda 17 teisėjų padėjėjų, neįskaitant skyriaus pirmininko padėjėjo.
