„Pas mus, Sovietų Sąjungoje, armija ar KGB niekada neveikė be Politinio biuro ir Generalinio sekretoriaus žinios. Anuomet prieš įvykius Vilniuje įvyko štabo posėdis, kuriame dalyvavo visos saugumo tarnybos. Štabo sprendimas po to buvo perduotas Centriniam biurui, ir tuometinis tarnybą ėjęs asmuo toliau informavo Generalinį sekretorių ar budinčią tarnybą. Neįmanoma, jog M.Gorbačiovas apie tai nieko nežinojo“, – dienraščiui „Die Presse“ sakė M.Golovatovas.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad jis davė įsakymą, buvęs KGB karininkas atsakė: „Jis jo neatšaukė. Jis apie tai buvo informuotas ir su juo buvo suderinta.“
Liepą Austrijoje pagal Lietuvos išduotą arešto orderį sulaikytas, bet po to paleistas M.Golovatovas pažymėjo, jog judėjimo apribojimas labai kenkia jo verslo veiklai.
„Aš sieksiu, kad visi šie apribojimai būtų panaikinti. Galvoji, kad aš sėdėsiu čia ir lauksiu? Šiuo metu ruošiami dokumentai. Yra trys galimybės: pirma, per ES, per asocijuotas ES nares, kai klausimas bus sprendžiamas vienoje ir po to kitose šalyse. Arba yra dar vienas kelias per Žmogaus teisių teismą Strasbūre. Trečiasis variantas yra tiesioginis su Lietuva. Šiandien svarstau tik pirmuosius du variantus“, – teigė jis ir pridūrė, kad į Strasbūro teismą kreipsis dar šiemet.
Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis M.Golovatovas liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet praėjus mažiau nei parai jis paleistas. M.Golovatovui, kuris vadovavo būriui, 1991 metų sausio 13-ąją šturmavusiam beginklių žmonių saugomą Vilniaus televizijos bokštą, Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį. Kruvinąją Sausio 13-osios naktį per sovietų karinių dalinių šturmą žuvo 14 žmonių, per tūkstantį buvo sužeista.
Austrijos veiksmai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas.
Lietuvos ir Austrijos pareigūnai bendroje darbo grupėje aiškinasi M.Golovatovo skubaus paleidimo aplinkybes.
