Miestas nenori dalintis ligoninėmis

Klaipėdos miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros komisija, sudaryta iš tarybos narių ir pacientų organizacijų atstovų, pritarė ankstesnės kadencijos politikų sprendimui neatsisakyti Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) steigėjo teisių. Dėl to šį mėnesį dar kartą balsuos savivaldybės taryba. Spėjama, kad daugiau rankų pakils ne ministerijos naudai.

Nenori tapti filialu

Numatyta, kad SAM perėmus daugelį metų savivaldybei priklausančią ligoninę, šios vienu iš steigėjų taptų ir Sveikatos mokslų universitetas. Kitaip tariant, KUL taptų didžiųjų Vilniaus ir Kauno klinikų filialu, ji netektų tretinio lygio paslaugų, kurias dabar gauna viso Vakarų regiono pacientai. Susirgus rimčiau žmonėms tektų kaskart ieškoti pagalbos sostinėje arba Kaune.

Tokia baigtis buvo numatyta pirminiame Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo programos variante.
„Jame buvo numatyta iš mūsų atimti pulmonologijos ir gastroenterologijos paslaugas, jas palikti teikti tik Vilniaus ir Kauno klinikoms. Mes kategoriškai nesutinkame tapti filialu, nes dėl to pirmiausiai nukentėtų pacientai“, – neabejojo KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Reformos nauda neaiški

Tarybos narys medikas Artūras Razbadauskas tikino, jog siekiant sugrąžinti į Klaipėdą aukščiausio lygio paslaugas prireikė didelių pastangų.

Vyriausybės patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa numato KUL ir Jūrininkų ligoninę sujungti į vieną. Tačiau tam priešinasi ir jų vadovai, ir pacientai. Jų neįtikina migloti ministerijos teiginiai esą įgyvendinus reformą sveikatos priežiūros paslaugos bus dar labiau prieinamos ir kokybiškesnės.
Iki šiol neatliktas joks ekonominis reformos vertinimas, neaišku, kiek bus sutaupyta sujungus ligonines ir perskirsčius paslaugas, nors pertvarka turi būti baigta įgyvendinti po kelių mėnesių.
„Jeigu ligoninės būtų sujungtos, šiandien tikrai neturėtume to, ką turime. Konkuruodamos galime užtikrinti, kad pacientai gaus aukščiausio lygio paslaugas. Vienas didelis fabrikas neduotų jokios naudos“, – įsitikinęs Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga.

Dalyvaus ir ministras

Tuo, kad sujungus dvi didžiąsias Klaipėdos ligonines, paslaugos taptų dar sunkiau prieinamos, neabejojo ir savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Asmens sveikatos priežiūros komisija ketina raštu kreiptis į SAM, prašydama pateikti jau įgyvendintos programos dalies ekonominį vertinimą šalies mastu.
Savivaldybės taryba klausimą dėl ligoninių jungimo ir vienos iš jų steigėjo teisių perdavimo dar kartą svarstys rugsėjo 22 dieną. Posėdyje žadėjo dalyvauti ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.


Klaipėdoje permainos stringa

Vykdant Vyriausybės patvirtintą nutarimą „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės prijungta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė, prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės – Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė bei Klaipėdos psichiatrijos ligoninė. Nutarimas numatė, jog į šį junginį bus įtraukta ir Klaipėdos vaikų ligoninė, o bendra įstaiga taps pavaldi Klaipėdos miesto savivaldybei. Tačiau šis sprendimas įgyvendintas tik iš dalies. Nuo praėjusio pavasario Respublikinės Klaipėdos ligoninės steigėja – Sveikatos apsaugos ministerija, o Vaikų ligoninė tebėra savarankiška. Vyriausybės nutarimas taip pat numato sujungti Klaipėdos universitetinę bei Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Savivaldybės taryba pernai gegužės 27 d. sprendimu pritarė tam, tačiau atsisakė sutikti su ministerijos raginimu perduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo teises ministerijai. Neatiduoti įstaigos į ministerijos rankas savivaldybės prašė ir beveik 2 tūkst. KUL darbuotojų.