Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mirė gamtininkas, laidos „Langas į gamtą“ autorius Ričardas Kazlauskas

Ričardas Kazlauskas
BFL nuotr. / Ričardas Kazlauskas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniuje šeštadienio naktį mirė zoologas, mokslininkas Ričardas Kazlauskas. Ne vienai kartai jis giliai širdyje įstrigo kaip laidos „Langas į gamtą“ autorius ir vedėjas. 86-erių gamtininkas mirė po sunkios ligos. R.Kazlauskas yra išleidęs daugiau nei 10 knygų, inicijavo Raudonosios knygos leidybą, įkūrė ne vieną draustinį, gavo Karininko kryžiaus ordiną už gamtosaugos idėjas. Prieš kelerius metus jis buvo išrinktas ir mylimiausia televizijos žvaigžde.

Liūdnos žinios buvo paskelbtos „Facebook“ profilyje, skirtame R.Kazlauskui.
 

Gamtininkas rugsėjo 14 dieną būtų šventęs 87-ąjį gimtadienį.

Aistringai mylėjęs gamtą kadaise jis net iš tėvų namų buvo pabėgęs, kai Ričardo tėtis griežtai pasakė: „Iš savo aistros paukšteliams ir žvėreliams neužsidirbsi duonai.“

Dvidešimt metų tyrinėjęs pasaulio upes gamtininkas iš kelionių parsiveždavo egzotiškų gyvūnų, kuriuos apgyvendindavo savo namuose. Juose iš viso gyveno 150 rūšių paukščių, daugiau kaip 100 rūšių roplių ir apie 70 rūšių žinduolių. 

„Svetainė yra tarsi džiunglės, kuriose augalai auga iki pat lubų. Paukščiai laisvai skraido po kambarį, gieda nuo ankstyvo ryto iki vakaro, o kartais netgi naktį. Virtuvėje ūbauja pelėda, skraido Žako papūga, šliaužioja žaltys, didžiulė iguana gyvena ne terariume – eina, kur nori, ir daro, ką nori“, – Žmonės.lt yra sakęs R.Kazlauskas. 

​Už reikšmingus mokslui darbus ir gamtosaugos populiarinimą Lietuvoje 1995 m. R.Kazlauskui paskirta Mokslų akademijos vardinė Tado Ivanausko (gamtosauga) premija.

R.Kazlauskas apie 30 metų televizijoje ir radijuje vedė laidas apie biologiją „Langas į gamtą“, „Vakaras su tėveliu“, „Gamtos duris atvėrus“.

VIDEO: Ričardo Kazlausko laida „Langas į gamtą“
Ričardo Kazlausko laida „Langas į gamtą“

Jo iniciatyva buvusioje TSRS įsteigti pirmieji balinių vėžlių ir entomologiniai draustiniai. R.Kazlauskas buvo ir didelis Lietuvos paukščių žinovas, Lietuvos entomologų, Lietuvos hidrobiologų, Lietuvos ornitologų draugijų narys.

R.Kazlauskas gimė 1927 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje. 1947 m. baigė Vilniaus 1-ąją berniukų gimnaziją, stojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, tačiau persigalvojo ir įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, įgijo biologo-zoologo specialybę.

Nuo 1947 m. dirbo Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Zoologijos katedroje: iš pradžių vyr. laborantu, 1952-55 m. aspirantu, nuo 1956 m. – vyr. dėstytoju, nuo 1966 m. – docentu, nuo 1992 m. – profesoriumi.

1963 m. VU Gamtos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR upių entomofauna (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jos reikšmė upėtakių mitybai“ (mokslinis vadovas S. Jankauskas) [960]. 1993 m. nostrifikuotas daktaru (gamtos mokslai).

Disertacijoje apibendrino visų svarbiausių Lietuvos upių ir daugelio jų intakų entomofauną, jos ekologijos tyrimus. Kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu detaliai ištyrė Karklės upėtakinio upelio zoobentosą, išanalizavo įvairaus amžiaus upėtakių mitybą priklausomai nuo sezono. Ypatingą dėmesį skyrė lašalų sistematikai, aprašė kelias naujas mokslui rūšis. Išnagrinėjo lašalų paplitimą Pabaltijyje ir daugelyje buvusios TSRS regionų.

Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu Lietuvoje.

Lygiagrečiai tyrinėjo ir kitą vabzdžių grupę – dieninius drugius. Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu Lietuvoje. Ypač vertingų duomenų sukaupė apie dieninių drugių gausumą, migraciją, zoogeografiją, retų rūšių apsaugą. Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spalvotą Lietuvos drugių atlasą, Vilniaus universitete sukaupė didelę drugių kolekciją.

1968 m. R. Kazlauskui suteiktas docento, 1992 m. – profesoriaus pedagoginis mokslo vardas.

R.Kazlauskas organizavo ir dalyvavo daugelyje mokslinių ekspedicijų į įvairius buvusios TSRS regionus. Dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose: 1981 m. – Kuboje, 1994 m. – Helgolando saloje Šiaurės jūroje, 1995 m. – prie Adrijos jūros (Kroatija); parsivežė gausias drugių bei hidrobiontų kolekcijas. Buvo „Tarybų Lietuvos enciklopedijos“ ir „Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ mokslinis konsultantas.

Komentarai
Temos Mirtis
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min