Nuo 2000 metų kasmet vis sparčiau mažėja mokinių. Per pastaruosius aštuonerius metus (2000–2008 m.) mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 139 tūkst. (23 proc.), arba daugiau nei šiuo metu yra gyventojų Šiaulių mieste (126 tūkst.). 2000–2004 m. mokinių bendrojo lavinimo mokyklose kasmet mažėjo vidutiniškai po 15 tūkst., o nuo 2005 m. – po 24 tūkst.
2008 m. rudenį į pirmą klasę atėjo 29,2 tūkst. vaikų, arba dviem tūkstančiais mažiau nei 2007 m. Pailgintos dienos grupes lanko 14,3 tūkst. pradinių klasių mokinių, jų dalis per metus išaugo nuo 9 iki 11 procentų.
2008–2009 mokslo metų pradžioje šalyje antroje pamainoje mokėsi 5,7 tūkst., arba 1,3 procento, mokinių (2007–2008 m. – 7,4 tūkst., arba 1,6 proc.). Dviem pamainomis dirbančių dieninių mokyklų per metus sumažėjo nuo 54 iki 44, praneša Statistikos departamentas.
2008–2009 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 1415 bendrojo lavinimo mokyklų, arba 57 mokyklomis mažiau nei prieš metus. Pastaraisiais metais labiausiai mažėjo pagrindinių ir vidurinių mokyklų skaičius. 2005–2008 m. buvo uždarytos arba reorganizuotos 69 pagrindinės ir 76 vidurinės mokyklos. O gimnazijų per šį laikotarpį padaugėjo nuo 107 iki 164, arba 1,5 karto. Mažiau kito suaugusiųjų mokyklų skaičius. Šiuo metu jose mokosi 12 tūkst. asmenų, dauguma jų (73 proc.) mokosi pagal vidurinio ugdymo programas ir siekia gauti brandos atestatą. Kas trečias suaugusiųjų mokyklos mokinys mokosi neakivaizdiniu būdu arba savarankiškai. Iš visų bendrojo lavinimo mokyklų 26 nevalstybinės, jose mokosi 4,5 tūkst. mokinių.
Lietuvos jaunimas siekia aukštesnio nei vidurinis išsilavinimo. 2008 m. pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 47,6 tūkst. mokinių, iš jų 40,7 tūkst., arba 86 proc., šiuo metu tęsia mokslą 11 klasėje ir siekia vidurinio išsilavinimo (92 proc. merginų ir 79 proc. vaikinų), kiti mokosi profesinio mokymo įstaigose. Pagrindinio išsilavinimo neįgijo ir mokymosi pasiekimų pažymėjimus gavo 2 tūkst. (4 proc.) baigiamosios 10 klasės mokinių, 828 mokiniai (1,6 proc.) liko kartoti kursą.
2008 m. vidurinį išsilavinimą bendrojo lavinimo mokyklose įgijo 36,4 tūkst. (97 proc.) abiturientų, kiti 1,3 tūkst. dvyliktokų gavo mokymosi pasiekimų pažymėjimus. Be to, 7 tūkst. jaunuolių vidurinį išsilavinimą įgijo profesinio mokymo įstaigose.
2008 m. tais pačiais metais mokslus tęsė 84 procentai bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų (2007 m. – 81 proc.), iš jų 54 procentai – universitetuose (2007 m. – 47 proc.), 25 procentai – kolegijose (2007 m. – 27 proc.), 5 procentai – profesinio mokymo įstaigose (2007 m. – 6,8 proc.)
Bendrojo lavinimo mokyklose 2008–2009 mokslo metų pradžioje dirbo 41 tūkst. pedagogų. 39 tūkst., arba 94 procentai, jų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Trečdalis mokytojų buvo 50 m. amžiaus ir vyresni (2008 m. – 33 proc., 2007 m. – 31 proc., 2006 m. – 29 proc.), beveik 10 proc. mokytojų – 60 metų ir vyresni. Moterys pedagogės sudarė 87 procentus, mokyklų vadovės (direktorės) – 67 procentus.
Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. 8,5 procento 18–24 m. amžiaus jaunimo, turinčio pagrindinį išsilavinimą, nesiekė įgyti aukštesnio išsilavinimo, nesimokė (2007 m. – 9,7, Europos Sąjungos vidurkis – 15,2 proc.). 2008 m. ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turėjo 89 procentai 20–24 metų amžiaus jaunimo (2007 m. Europos Sąjungos vidurkis – 78,1 proc.).
