Tai pabrėžė uostamiesčio mokslo ir technologijų parke lankęsi Lietuvos ir užsienio mokslininkai, verslo atstovai bei svečiai iš Norvegijos kompanijos „Det Norske Veritas“, turinčios patirties vertinant analogiškus terminalus, jų poveikį aplinkai. Nors Vyriausybė yra paskelbusi apie būtinybę statyti tokį terminalą Klaipėdoje, plačiau apie tai dar nebuvo diskutuota.
Svarbiausia – saugumas
Anot „Det Norske Veritas“ viceprezidento Eriko Stramstado, labai svarbu, kad lietuviai, pasirengę statyti tokį terminalą, pasisemtų patirties iš kitų šalių, kur pagrindinis dėmesys skiriamas saugumui, ekologiškumui. Tai, pabrėžė svečias, ypač svarbu statant terminalą ir taip užterštoje Baltijos jūroje. Klaipėdos universiteto profesorius, Laivybos katedros vedėjas Vytautas Paulauskas yra numatęs kelias vietas, kur galėtų atsirasti toks terminalas.
Tarp siūlomų variantų – ir ne kartą jau aptarta vieta prie bendrovės „Klaipėdos nafta“, bei atvira jūra. „Pasaulyje tokie terminalai statomi pakankamai arti gyvenamųjų zonų. Pavyzdžiui, Barselonoje vos už 1,5 km prasideda gyvenamieji namai“, – aiškino pašnekovas.
Pasak V.Paulausko, naujasis terminalas tvirčiau užtikrintų Lietuvos energetinį saugumą. „O kaina priklausytų nuo to, kokio galingumo terminalą statytume. Paskaičiuota, kad šiandien Lietuvos reikmėms reikia apie 5 mlrd. kub. m dujų per metus. Tačiau, jei jau imsimės statybų, reikia mąstyti plačiau“, – teigė profesorius.
Preliminariais skaičiavimais naujasis terminalas atpigintų dujas beveik perpus. Terminalą esą būtų galima pastatyti per dvejus trejus metus, o jo kaina siektų apie 2 mlrd. Lt.
Baiminasi trikdžių uoste
Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, svarbiausias uosto atstovų pageidavimas – kad naujasis terminalas netrukdytų laivybai.
„O taip gali nutikti, jei tanklaivis eis laivybos kanalu, dėl to kiti laivai gali patirti prastovas, o tai brangiai kainuoja. Visus šiuos niuansus specialistai tikrai turėtų įvertinti“, – sakė A.Drungilas.
Jei terminalas iš tiesų būtų statomas prie „Klaipėdos naftos“, jis galėtų trukdyti ir uosto valymo darbams. „Kiek man yra žinoma, dvi krantinės, naudojamos naftos produktų krovai, yra gerokai apkrautos. Jei jos būtų naudojamos ir dujoms, smarkiai sumažėtų naftos produktų krova. Visa tai – kompleksinis klausimas“, – teigė A.Drungilas.
Terminalu domisi ne tik baltarusiai
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas šią savaitę pranešė, kad Lietuva svarsto galimybę pastatyti terminalą savo lėšomis, o po to pasidalinti akcijomis su Latvija ir Estija, atsižvelgiant į suvartojamų dujų kiekį.
Šiųmetis tikslas – parengti technines užduotis tokio terminalo statyboms. Tada prasidės projektavimo darbai ir užsakymai rangovams.
Apie norą bendradarbiauti statant terminalą yra pareiškusios ir Baltarusijos kompanijos. Šią savaitę pranešta, kad terminalu domisi ir Artimųjų Rytų valstybė Omanas.
A.Sekmokas išreiškė viltį, kad Lietuva tokį terminalą turės 2013-aisiais.
