Antradienį Seime jai pateikus Etninės kultūros globos tarybos praėjusių metų veiklos ataskaitą, konservatorius Saulius Pečeliūnas prašė D.Urbanavičienės paaiškinti Vyriausybei, kad naminė degtinė yra tradicinis lietuviškas produktas ir nereikėtų nuogąstauti dėl jos gaminimo legalizavimo.
„Nuo 1425–1430 metų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tai buvo natūralus gaminamas produktas. Tai yra lietuviškas paveldas, kurį mes vadinam neteisėtu. Paaiškinkite mūsų Vyriausybei“, – ragino parlamentaras.
„Pripažįstu, yra tikrai gerų produktų. Pažįstu net tokių abstinentų, kurie nieko kito negeria, tik tą naminukę aukščiausios kokybės, bet reikia kontrolės, reikia ekspertinio įvertinimo“, – teigė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė.
Anot jos, degtinė yra vėlyvesnis produktas negu alus ir midus, „tačiau tai tikrai mūsų tradicija“.
„Aš pati 25 metus ir gal daugiau vaikštau po kaimus ir ekspedicijose klausinėju apie viską, taip pat ir apie degtinę, kaip žmonės ją daro. Tai savitas būdas, mūsų tradicinis būdas, ne koks nors piratinis“, – kalbėjo D.Urbanavičienė.
Trečiadienį Vyriausybė planuoja apsispręsti dėl Seime įregistruotų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis siūloma įteisinti stiprių tradicinių alkoholinių gamybą kaimo turizmo sodybose.
Tačiau pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo šiuo klausimu žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas abejojo, ar Ministrų kabinetas pritars parlamentarų iniciatyvai.
Anot jo, pataisose nėra numatyta gamybos kontrolės mechanizmų, licencijavimo.
Minėto įstatymo pataisose numatyta, kad ūkininkams, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai „leidžiama per kalendorinius metus gaminti ne daugiau kaip 1000 litrų ne didesnės kaip 65 tūrio procentų etilo alkoholio koncentracijos alkoholinių gėrimų“.
