„Aišku, mes kritikavome, bet aš negaliu būti absoliučiai kritiškas buvusios Vyriausybės atžvilgiu. Nes visos Baltijos šalys nesugebėjo kontroliuoti labai didelio paskolų kiekio. Mūsų problemos buvo sukurtos labai didelio lengvų paskolų kiekio per pastaruosius 4–5 metus“, – pirmadienį skelbiamame interviu populiariai BBC laidai „HARDTalk“ sakė A.Kubilius.
Vis dėlto Lietuvos premjeras pažymėjo, kad ekonomikos perkaitimas buvo lengvai matomas.
Į pastabą, kad kai kurios šalys sako, jog išlaidas mažinti reikia sulaukus atsigavimo, A.Kubilius atsakė: „Galima palikti išlaidas, jei gali rasti finansavimą.“„Žlugus „Lehman Brothers“ (JAV bankui – BNS) visi pasidarė žymiai protingesni nei anksčiau. Mes žinojome, kad ekonomikos perkaitimas pasibaigs jos atvėsimu. Mes matėme visus faktorius, kurie rodė, kad ekonomikos tampa vis labiau perkaitusios, infliacija augo. Bet mes būtume galėję ekonomiką atvėsinti ne tokiu skausmingu būdu, kaip nutiko žlugus „Lehman Brothers“, – aiškino A.Kubilius.
Į pastabą, kad kai kurios šalys sako, jog išlaidas mažinti reikia sulaukus atsigavimo, A.Kubilius atsakė: „Galima palikti išlaidas, jei gali rasti finansavimą.“ Pasak jo, Lietuva šiuo metu moka už per didelį išlaidavimą praeityje.
„Yra aišku, kad mes negalime finansuoti didesnio nei 10 proc. deficito. Mes skolinamės tarptautinėse rinkose, o pasitikėjimas tarptautinėse rinkose yra labai svarbus, todėl mums reikia parodyti, kad galime išlaikyti stabilią finansų sistemą. Latvija ir Estija vykdo tą pačią politiką – mažina deficitą. Mūsų ekonomika labai atvira, varoma eksporto, jei kitos rinkos atsigaus, Lietuvos ekonomika taip pat atsigaus“, – teigė premjeras.
Jis paminėjo, kad pagal Tarptautinio valiutos fondo rekomendaciją kitoms šalims artimiausius dešimt metų taip pat reikės mažinti deficitą – „mažinti išlaidas ir didinti mokesčius“.
Vyriausybės vadovas teigė, jog džiaugiasi, kad estai galbūt galės prisijungti prie euro zonos kitų metų viduryje. Šiuo pavyzdžiu, anot jo, norėtų sekti ir Lietuva. Premjero nuomone, realistiškas terminas, kada Lietuvoje galėtų būti įvestas euras, yra 2013 metai.
Kartu jis pažymėjo, kad vykdydamas dabartinę politiką nesiekia pelnyti populiarumo.
„Aš dvidešimt metų esu politikoje ir žinau, kad kartais populiarumas kyla ir krinta nepriklausomai nuo fakto, ką darai. Aš pasitikiu žmonėmis. Aišku, laikas ir gyvenimas nėra labai lengvas, bet labai aiškiai matome, ką reikia daryti. Mes labai patenkinti, kad Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija stipriai palaiko mūsų vykdomą politiką, o visuomenės apklausos nėra pagrindinis mūsų atliekamo darbo taikinys“, – aiškino A.Kubilius.
Istoriją išmokti turi ir „senoji Europa“
Laidoje kalbėta ir apie totalitarinių režimų nusikaltimus. Lietuva nori, kad vadinamoji senoji Europa suprastų ne tik Hitlerio, bet ir Stalino režimo nusikaltimus, nes nepripažinus istorijos negalima išvengti problemų ateityje, pareiškė premjeras A.Kubilius.
Interviu BBC laidai „HARDtalk“ ministras pirmininkas teigė, kad Lietuva ir pati prisiima atsakomybę dėl praeities įvykių ir kaip pavyzdį nurodė Vyriausybės parengtą projektą nusavintam žydų bendruomenės turtui atlyginti.
„Matome, kad Europoje, senojoje Europoje, jei galime taip vadinti, visi žino ir supranta, kokius nusikaltimus įvykdė Hitlerio režimas. Vidurio ir Rytų Europoje mes žinome, kokius nusikaltimus padarė ne tik Hitleris, bet ir Stalinas. Paprasčiausiai norime, kad senojoje Europoje žmonės taip pat pripažintų ir suprastų, kokius nusikaltimus padarė Stalino režimas“, – sakė A.Kubilius.
Premjeras pabrėžė, kad daugiausia Stalino aukų galima rasti pačioje Rusijoje. Anot A.Kubiliaus, praeitį būtina pripažinti siekiant išvengti problemų ateityje.
„Jei nesugebėsime visame regione prieiti iki tam tikro bendro istorijos supratimo, visada bus problemų ateityje. Tie, kurie nepripažįsta istorijos, nesugeba suvokti, kas bus ateityje“, – sakė A.Kubilius.
Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad Europa iki šiol „žengia labai svarbius žingsnius“, vertindama A.Hitlerio nusikaltimus.
A.Kubilius interviu nenorėjo sutikti su laidos vedėjo pastaba, esą lietuviai nelinkę pripažinti pačių lietuvių karo metais įvykdytų nusikaltimų žydų atžvilgiu.
„Manau, kad lietuviai labai gerai supranta, kas nutiko su žydų bendruomene. Žinoma, galime ginčytis, kiek lietuvių dalyvavo, labai daug lietuvių saugojo žydus“, – teigė A.Kubilius.
„Istorija buvo labai komplikuota ir mes visiškai priimame savo atsakomybę. Darome, ką galime, kad kompensuotume žydams už nuosavybę“, – pridūrė premjeras.
Lietuva aktyviai siekia, kad tarptautiniu mastu būtų pripažinti ir pasmerkti ne tik nacių, bet ir stalinistinio režimo nusikaltimai. Tokios iniciatyvos sulaukė Rusijos priešiškumo. Izraelis taip pat yra nusiteikęs prieš, kad būtų lyginami Stalino ir Hitlerio nusikaltimai, nes tokiu atveju esą gali išnykti visuotinis supratimas dėl holokausto unikalumo.
