Trys konteineriai stambiagabaritėms atliekoms rinkti soduose Panevėžio gatvės papėdėje, šalia naujai statomo „Dangės vingio“ kvartalo, atsirado praėjusios savaitės viduryje. Sodinukų apžiūrėti ir palaistyti į savo puoselėjamą sodą atvažiavusi klaipėdiškė Aldona Norvaišienė buvo šokiruota išvydusi, kaip ji sako, buldozerį, kuris vertė darželius juosiančias tvoras. „Sakau tam darbininkui: važiuok ant manęs, juk sovietiniais laikais važiavo tankai ant mūsų, o dabar demokratinėje Lietuvoje važiuoja buldozeriai. Jis tik pasakė, kad jam taip elgtis įsakyta. Ir telefonu su kažkuo kalbėdamas aiškino, kad čia viena moteris šūkauja“, − susikrimtusi kalbėjo pensininkė.
Jau dvidešimt metų ji kasmet čia sodinanti daržoves, prieskonines žoleles ir problemų nei su savivaldybe, nei su gyventojais neturėjusi. Moteris pripažįsta, kad sodas yra nelegalus ir ji esą į nieką nepretenduojanti, tik nesuvokianti, kodėl elgiamasi taip nežmoniškai ir be įspėjimo. „Mes nenorime tos žemės užgrobti, mūsų jau ir amžius baigiasi, tik prašome žmogiškumo, kad palauktų, bent kol derlių nuimsime rudenį“, − sielojosi A.Norvaišienė.
Vaikštinėdama po nelegalių darželių teritoriją, A.Norvaišienė pasakojo, kad tądien atvykę darbininkai išgriovė tvoras, kuriomis buvo aptverti smulkūs daržiukai, o stambiųjų „sodų“, kurių yra keturi, nelietė. Tarp jų – ir A.Norvaišienės lysvės. Jose jau sudygę ridikėliai, pasodinti česnakai, paruoštas šiltnamis agurkams ir pomidorams – viskam pensininkė sako išleidusi 300 litų. Jai pritarė ir sodo kaimynė Sefanida Gladiško, kuriai ypač gaila išleistų pinigų mėšlui ir šiltnamio remontui. „Jei būtume žinojusios, kad viską griaus, tikrai nebūtume pirkusios. Žirniai jau dygsta, pomidorų daigai užaugę...“, − rodydama į lysves kalbėjo S.Gladiško. Moterys prisipažino visą laiką žinojusios, kad kažkada nelegalūs jų darželiai bus sunaikinti, tačiau neįtarė, jog pabaiga ateis taip staiga. Iš viso nelegalioje „sodų bendrijoje“ yra apie 12 tokių sodų, iš kurių keturi – dideli.
Maitina dukrą ir anūkus
A.Norvaišienei sodo labiausiai gaila dėl dukters ir anūkų, kurie trise turi pragyventi iš 700 litų per mėnesį, tad sodo gėrybės šeimai buvusi stipri parama. „Aš turiu antros grupės invalidę dukterį, vyresnysis anūkas nedirba, mažajai anūkei 13 metų. Viską duodu iš sodo ir dar iš pensijos pridedu. Atvažiavo anūkas, kuris čia nuo penkerių metų braškes skina, padėti ir pamatė, kas vyksta, tai išvažiavo lyg žemę pardavęs. Jis jau laukė žirnių, uogų, o dabar nieko nebebus“, − pasakojo pensininkė. Ji tikino dirbanti tvarkingai, nešiukšlinanti aplinkos, įrankius ir kitus sodo padargus laikanti suręstame namelyje, kurį neretai išplėšia nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys piliečiai.
Virto landynėmis
Šalia aptvertų sodų išsibarstę nemažai taurelės nevengiančių piliečių iš įvairaus laužo suręsti namukai. Šioje teritorijoje ne kartą teko lankytis ugniagesiams. Vien šiemet nuo sausio mėnesio čia kilo 6 gaisrai: porą kartų degė sodo nameliai, po kartą – automobilis, pašiūrė, konteineris ir žolė. Trim atvejais ugnis įsiplieskė dėl neatsargaus žmogaus elgesio. Tačiau, pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovės spaudai Aurelijos Lapaitės, nepaisant šešių gaisrų atvejų, ši teritorija nėra laikoma problemiška.
Kiek kitos nuomonės laikosi aplinkiniai gyventojai, kurie jau anksčiau skundėsi dėl šios teritorijos įvairioms tarnyboms ir spėlioja, jog žemė arti Danės upės gali rūpėti privatiems investuotojams, pašiūrės neužsidega savaime. Šias abejones paneigė Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus viršininkė Raimonda Gružienė. Anot jos, žemė priklauso valstybei ir jokių pretendentų į ją nėra. Vienintelis privatus investuotojas toje teritorijoje yra naujojo „Dangės vingio“ kvartalo statytojai bendrovė „Bilukas“, tačiau jų teritorija yra tik iki kelio, o nelegalūs sodai – kitapus jo. Pasak žemėtvarkininkės, šioje teritorijoje yra ir dvi legalios sodų bendrijos – „Neringos“ ir „Dobilo“, dėl kurių problemų nekyla.
Sodas – sąvartynas
Moterys prisipažino visą laiką žinojusios, kad kažkada nelegalūs jų darželiai bus sunaikinti, tačiau neįtarė, jog pabaiga ateis taip staiga.Du dešimtmečius niekam netrukdę nelegalūs sodai šiemet sulaukė nuosprendžio esą dėl to, jog teritorija pamažu virto sąvartynu. „Iškilo klausimas, ką daryti, nes ten apsilankė aplinkosaugininkai ir nustatė, kad yra sąvartynas ir mes turime reaguoti“, – aiškino Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.
Praėjusios savaitės pradžioje savivaldybės specialistai kartu su aplinkosaugininkais vyko į problemines miesto vietas ir užfiksavo aibes nelegalių sąvartynų. Jiems likviduoti paskirta 200 tūkst. litų. Sąvartynų likvidavimo konkursą laimėjusi UAB „Švaros diena“ minėtuose soduose jau pastatė konteinerius, o per gegužę atliks švarinimo darbus.
Panašių nelegalių sodų, kuriuose būstus susirentę gyvena asocialūs asmenys ar sodininkyste užsiima tvarkingi miestiečiai, aplink Klaipėdą – ne vienas ir ne du, tačiau ne visi bus sunaikinti. Kaip teigė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojas Vladimiras Misenka, iš viso surašyti šeši aktai, juose įvardyta po kelis sąvartynus, kuriuos savivaldybei teks likviduoti. Dauguma jų – teritorijos, kur įsikūrusios pusiau kvėpuojančios individualios įmonėlės ar remonto dirbtuvės. Į nelegalius sodus aplinkosaugininkas V.Misenka žiūri atlaidžiau: „Kelios močiutės turi sodus ir šalia Minijos gatvės, važiuojant Jūrininkų prospekto link. Nieko blogo čia nėra, jei žmonės dirba žemę. Važiuojant į Tarptautinę perkėlą prie tilto kairėje pusėje taip pat yra nelegalių sodų, lūšnelės sukaltos. Jei žmonės neteršia, tai gerai. Jei daugiau tokių žmonių, tai ir tvarkos daugiau būtų.“
Per lysves nevažiuos
Už miesto ūkį atsakingo L.Dūdos teigimu, nelegaliuose soduose prie Danės „Švaros diena“ ardys tvoras, naikins lūšnas, veš šakas, buitines ir kitas atliekas, o per lysves važiuoti įsakymas esą neduotas.
„Važiuoti per žemes savivaldybė neliepia. Mums svarbus „bomžynas“, kuriame kyla gaisrai ir yra netvarka. Tai yra miestas ir niekas negali užsitverti valstybinės žemės“, – aiškino valdininkas. Paklaustas, ar nebūtų galima leisti sodininkams sulaukti rudeninio derliaus, L.Dūda nebuvo linkęs nuolaidžiauti: „Visada tie patys prašymai: rudenį prašo laukti pavasario, o pavasarį – rudens“. UAB „Švaros diena“ vadovas Raimundas Čigas taip pat virtino, kad soduose niekas nebus suarta. „Tarp įmonės ir savivaldybės nėra sutarimo važiuoti per daržus, jei juos būtų galima taip įvardinti“, – sakė R.Čigas.
