„Šiuo metu vyksta svarstymai tik dėl Karinių oro pajėgų antrojo paieškos ir gelbėjimo posto galimo perkėlimo į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą. Tokiam sprendimui neprieštarauja Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos karinių oro pajėgų vadas, brigados generolas Artūras Leita“, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Savivaldybė šių metų kovo 12 dieną gavo raštišką kreipimąsi, kuriame abejojama dėl S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo Aleksote paveldo statuso. Raštą pasirašė pedagogas Leonardas Žostautas ir keletas kitų visuomenei žinomų asmenybių. Kreipimosi iniciatorių nuomone, Aleksote esantis aerodromas ir su juo susijusi visa Lietuvos aviacijos raida, kaip istorinės kultūros paminklas, gali egzistuoti tik savo istorinėse ribose, nes II pasaulinio karo metais šis aerodromas buvo praplėstas Žagarių kaimo sąskaita. Teigiama, kad dabartinis išplėstas aerodromas yra ne Lietuvos, bet okupantų istorinis paveldas. Kreipimosi autoriai reikalauja atimti iš aerodromo S.Dariaus ir S.Girėno vardą ir kultūros paveldo statusą.
Po minėtu kreipimosi tekstu atsidūrė ir LR Seimo narės Marijos Čigriejienės bei prof. Leonido Donskio parašai, tačiau Seimo narė oficialiai atsiribojo nuo šios iniciatyvos įteikdama aiškinamąjį raštą LR Kultūros vertybių apsaugos departamentui, Kauno miesto merui ir Kauno nevyriausybinių aviacinių organizacijų atstovams.
„Savo parašą padėjau gavusi klaidingą informaciją laidojant mano vyrą ir tuo momentu negalėjau įsigilinti, nes man buvo motyvuota Leonido Donskio, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Bubnio pavardės. Vėliau man pavyko susipažinti su aerodromo 1927 m. niveliacijos ribų planu, kuriame Žagariškių kaimas jau buvo aerodromo teritorijoje. Apgailestauju, kad buvau suklaidinta, nes tuo momentu tinkamai negalėjau įsigilinti į šia problemą“, – teigė Seimo narė M.Čigriejienė.
Prof. L.Donskio teigimu, jis taip pat norėtų atsiriboti nuo neaiškių iniciatyvų, kai pasinaudojama žinomų visuomenės veikėjų vardais, siekiant savo interesų.
Kauno miesto savivaldybė atkreipia dėmesį į tai, jog istoriškai susiformavusi S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorija, įvairių laikotarpių statiniai bei įrenginiai yra svarbūs Kauno miesto urbanistinei, inžinerinei bei kultūrinei raidai.
