Apkeliavęs didžiąją dalį Žemaitijos, Pamario kraštą, tradicinis festivalis šįkart „persikels“ per marias ir aplankys Juodkrantę, Preilą, Pervalką bei Nidą, kurioje vyks baigiamasis festivalio koncertas poetišku pavadinimu „Kaip paukščiai žuvims giedojo“.Iš ankstesniųjų šis festivalis išsiskirs itin gausiu dalyvių skaičiumi – koncertuos net 64 kolektyvai ir 530 muzikantų bei pedagogų.
Festivalio tikslas – parodyti tautinių instrumentų ir jais atliekamos muzikos raidą nuo seniausiųjų laikų iki šių dienų. Koncerto pradžią, kaip buvo įprasta Lietuvos kaime, skelbs ragai. Scenoje kartu muzikuos jungtiniai tradicinių ir koncertinių kanklių, skudučių, birbynių ansambliai, taip pat jungtinis tautinių instrumentų orkestras – jame vienu metu gros net 216 muzikantų. Bus pristatyta ne tik Pamario krašto, bet ir kitų etnografinių Lietuvos regionų muzika.
„Mes nebijome eksperimentuoti ir nutolti nuo tradicinės liaudies muzikos. Pavyzdžiui, kanklių ansamblis sugros kompozitoriaus Algimanto Raudonikio populiarų 70- ųjų metų pramoginį šokį,“ – kalbėjo festivalio koordinatorė Neringos meno mokyklos mokytoja metodininkė Irena Kisarauskienė. Pasak jos, vienoje iš reikšmingiausių tautinės muzikos švenčių norima atkreipti dėmesį ir pagerbti kuriančius pedagogus – vieni iš jų rašo muziką, kiti ją aranžuoja. Tai Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesorius Vytautas Tetenskas ir šio universiteto lektorė Algytė Merkelienė, Ventos muzikos mokyklos mokytojas Vidmantas Virbickas, Palangos Stasio Vainiūno muzikos mokyklos mokytoja metodininkė Jurgita Petkutė – Marcinkienė. Šių pedagogų kūriniai įtraukti į festivalio programą.
Tarp festivalio dalyvių – šių metų „Auksinės paukštės“ nominantas, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos dėstytojų Vytauto ir Vidos Zelenių tautinių instrumentų ansamblis, o taip pat Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos „Žemaitukas“, neseniai atšventęs savo veiklos 30 –metį.
Nors Neringa yra lepinama įvairiausio masto ir žanrų muzikos festivalių, tačiau kelių šimtų vienu metu grojančių skudutininkų, birbynininkų ir kanklininkų nerijos padangė dar nėra girdėjusi. Tikimasi, kad festivalis sudomins ne tik vietos gyventojus, bet jau į Neringą atvykusius pirmuosius turistus – daugiausiai iš Vokietijos – kuriems lietuvių liaudies muzikos skambesys, senoviniai instrumentai gali tapti maloniu atradimu.
