Iki balandžio 1 dienos sutartis su buitinių atliekų tvarkymo bendrovėmis pasirašė visi Akademijos seniūnijos gyventojai. Ežerėlio seniūnijoje dar liko įkalbėti vos du procentus gyventojų, Kulautuvos seniūnijose – tris procentus. Domeikavos, Vilkijos, Lapių ir Neveronių seniūnijose sutartis iki minėtos datos sudarė 96 procentai gyventojų, teigiama pranešime spaudai.
Tačiau ne visose seniūnijose gyventojai yra tokie sąmoningi. Blogiausia situacija šiuo metu yra Garliavos apylinkių seniūnijoje. Sutartis su atliekų tvarkytojais čia tesudarę vos 54 procentai gyventojų. Nedžiugina ir Alšėnų bei Raudondvario seniūnijų rezultatai, kur sutartis sudarę 62 ir 76 procentai gyventojų.
Komunalinių atliekų tvarkymas - viešoji paslauga. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, esantys Kauno rajono teritorijoje, privalo sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais. Seniūnas yra tas asmuo savivaldybėje, kuris už komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą turi visus įgaliojimus surašyti įspėjimą ar administracinės teisės pažeidimo protokolą. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį, asmuo, nesudaręs sutarties su atliekų tvarkytoju, yra įspėjamas arba baudžiamas bauda iki 2000 Lt.
Už komunalinių atliekų tvarkymą yra atsakingos savivaldybės. Kauno rajonas gali tik pasidžiaugti, kad jau 2006 metais uždarė visus eksploatuoti netinkamus sąvartynus.
Alšėnų seniūnijoje dviem asmenims jau skirtos baudos, griežtos sankcijos bus taikomos ir kitų seniūnijų gyventojams, nesudariusiems sutarčių.
Už komunalinių atliekų tvarkymą yra atsakingos savivaldybės. Kauno rajonas gali tik pasidžiaugti, kad jau 2006 metais uždarė visus eksploatuoti netinkamus sąvartynus. Iš buvusių dvylikos sąvartynų papildomai gruntu užpilti reikės tik keturis.
Kauno rajono savivaldybės taryba 2008 metais kovo 6 d. patvirtino Kauno rajono savivaldybės 2008–2018 metų komunalinių atliekų tvarkymo planą ir Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles. Šiuose dokumentuose numatyti darbai iki 2018 metų, įteisinti pagrindiniai atliekų tvarkymo principai, atliekų turėtojų, atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos.
Kauno rajone įdiegta konteinerinė buitinių atliekų surinkimo sistema. Šia paslauga gali naudotis visi to pageidaujantys asmenys. Privačių namų gyventojai ir įmonės Kauno rajone komunalines atliekas pila į 120 ir 240 litrų, o daugiabučių namų gyventojai ir sodų bendrijos – į 1,1 kub. m ar didesnės talpos konteinerius. Nustatyta, kad Kauno rajone vienas daugiabučio namo gyventojas per metus sukaupia 2 kub. m komunalinių atliekų. Sodų bendrijoms, įmonėms ir individualių namų gyventojams paslaugos mokestis skaičiuojamas pagal faktiškai sukaupiamų atliekų kiekį.
Aplinkos ministerija 2007–2008 metais Savivaldybei perdavė 426 antrinių žaliavų surinkimo varpo formos konteinerius, skirtus stiklui, plastikui ir popieriui rūšiuoti. Iš viso Kauno rajone yra 462 antrinių žaliavų surinkimo konteineriai.
Siekiant išvengti chaotiško konteinerių statymo visoje teritorijoje, Kauno rajone yra patvirtintos 276 komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės. Šiais metais bus parengti šių aikštelių geodeziniai matavimai ir atliktas įteisinimas. Kitais metais planuojama parengti aikštelių įrengimo techninius projektus.
Tam, kad sulėtintume sąvartynų augimo tempą, privalome atliekų vengti, mažinti jų kiekius, o susidariusias atliekas – rūšiuoti. Iš bendro komunalinių atliekų srauto privalome atskirti: popieriaus, stiklo, plastiko, metalo, gėrimų kombinuotos pakuotės (Tetrapak), statybos ir griovimo, elektros ir elektronikos, didžiąsias, buities pavojingas ir žaliąsias atliekas. Beje, į plastikui surinkti skirtus konteinerius galima mesti ne tik plastiką, bet ir metalą, gėrimų kombinuotą pakuotę. Galima būtų paminėti daugybę pavyzdžių apie teigiamą rūšiavimo naudą. Pavyzdžiui, tonai popieriaus pagaminti reikia 17 medžių; perdirbus vieną aliuminio skardinę, sutaupytos energijos pakaktų televizoriui veikti tris valandas, o 100 vatų elektros lemputei šviesti 20 valandų.
Specifines atliekas (elektros ir elektronikos, didžiąsias, buities pavojingas, naudotas padangas) atliekų tvarkytojai iš gyventojų surenka du kartus per metus, atvykdami pagal iš anksto seniūnijos paskelbtą grafiką. Dėl statybinių atliekų išvežimo gyventojai privalo kreiptis į UAB „Kauno švara“ arba UAB „Dzūtra“. Atliekų tvarkytojai, gavę pranešimą iš gyventojo ar įmonės privalo pastatyti specialų konteinerį šioms atliekoms surinkti, už papildomą mokestį išvežti ir tinkamai sutvarkyti.
Didžiausia grėsmė sąvartynui yra žaliosios atliekos. Pūdamos jos išskiria metano dujas, todėl gali kilti gaisras, užteršiami gruntiniai vandenys, sklinda nemalonus kvapas. Kauno rajone skatinamas namudinis kompostavimas. Yra daug pavyzdžių, kaip be didelių investicijų pasidaryti kompostavimo dėžę.
Siekdama pagerinti atskirų atliekų grupių atskyrimą nuo bendro komunalinių atliekų srauto, Kauno rajono savivaldybės administracija yra numačiusi iki 2013 metų įrengti dvi aikšteles. Vandžiogalos seniūnijoje bus įrengta žaliųjų atliekų surinkimo, o prie Domeikavos – specifinių atliekų priėmimo aikštelė. Kauno rajono gyventojai galės nemokamai atvežti ir priduoti minėtas atliekas.
