Pasirinktos kryptys: dėmesys žmogui, profesionalumas ir technologijos
Prieš pradedant įgyvendinti „Norway Grants“ fondų lėšomis remiamus projektus, Lietuvos ir Norvegijos teismų administracijos atstovai, atsakingai vertino, kurias iš teismų sistemoje esančių problemų imtis spręsti pasinaudojant tarptautine parama. Laiko, per kurį reikėjo įgyvendinti pokyčius, buvo nedaug – treji metai, o biudžetas – ribotas. Buvo akivaizdu, kad visų problemų išspręsti nepavyks. Po ilgų diskusijų ir debatų, buvo nuspręsta susikoncentruoti į teismų sistemoje dirbančių žmonių kompetencijų ir psichologinio ir fizinio saugumo teismuose didinimą ir siekį spartinti bylų nagrinėjimo procesus, panaudojant informacines technologijas.
„Prieš 4 metus padaryti sprendimai buvo teisingi ir tai yra didžiausia šio bendradarbiavimo sėkmė. Visuomenės pasitikėjimas teismais 2012 m. siekė tik 12 proc. („Vilmorus“ tyrimai), žmonės buvo nepatenkinti teisėjų ir teismų darbuotojų darbu, aptarnavimo kokybe, o dėmesys nukentėjusiesiems ir liudytojams buvo minimalus.
Teismai tebedirbo su prieš dešimtmetį suskurta informacine sistema, su kitomis institucijomis keitėsi popieriniais dokumentais, kas ilgino teismo procesą ir kėlė proceso šalių nepasitenkinimą,“ – pastebi Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė.
Parengę tris projektus, kurių vertė siekė 8 milijonus eurų, o veiklų sąrašą sudarė 50 skirtingų veiklų, norvegų ir lietuvių komandos pradėjo darbą.
Svarbi kiekviena diena
Tris ambicingus projektus įgyvendinti ėmėsi 10 žmonių komanda, kuriai reikėjo atsakingai planuoti, greitai reaguoti į pokyčius ir susidoroti su visais iškylančiais iššūkiais. Kaip vieną didžiausių projekto iššūkių vadovai įvardija – viešuosius pirkimus ir sudėtingas juos lydinčias procedūras.
„Per trejus metus įvykdėme daugiau kaip 50 mokymų, seminarų, stažuočių, leidinių, viešinimo priemonių, informacinių technologijų įrangos ir kitų prekių bei paslaugų viešųjų pirkimų. Kiekvieną pirkimą lydėjo daugybė derinimų, tikrinimų ir atsiskaitymų,“ – pasakoja vieno iš projektų vadovė Ramunė Majauskaitė.
„Jie užtrukdavo daugybę laiko, dažnai ir veiklų įgyvendinimui skirto laiko sąskaita, todėl šiame projekte buvo svarbi kiekviena diena, o kartais ir minutė“, – priduria R.Majauskaitė.
Informacinių technologijų ar saugumo priemonių tiekėjų konkurencija Lietuvoje didelė, todėl pasirengimas pirkimams buvo ypatingai atsakingas ir kruopštus darbas, siekiant kuo sklandžiau atlikti visas procedūras, išvengti skundų ir nestabdyti veiklų įgyvendinimo. Įveikus pirkimų etapą pasipylė veiklos.
Rezultatai – ir teismams, ir visuomenei
Savanoriai Lietuvos teismuose, pasiruošę suteikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir liudytojams, savo sprendimus TV ekranuose komentuojantys ir aiškinantys teisėjai, pasitempę ir žinantys, kaip bendrauti su ne visada teigiamai nusiteikusiais teismų lankytojais teismų darbuotojai, iš geležinių grotų stiklinėmis pertvaromis virtusios įtariamųjų apklausos vietos, informaciniai leidiniai liudytojams ir savanoriams, kalnus teismams reikalingų popierinių dokumentų pakeitusi elektroninių dokumentų mainų sistema – tai tik dalis priemonių, kurias Lietuvos ir Norvegijos teismų administracijų darbuotojai įgyvendino per trejus metus.
„Manau, kad bene didžiausia šio projekto nauda, tai pasikeitęs teisėjų ir teismų darbuotojų požiūris į teismo darbą ir proceso dalyvius. Specialių psichologinių mokymų metu, daugiau kaip 500 teisėjų simuliacijų metu gilinosi į nusikaltimų aukų patiriamus jausmus ir emocijas, vertino jų galimybes liudyti, suvokė, kiek streso ir nerimo nukentėję žmonės patiria teismuose apklausų metu“, – projekto naudą vertina Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė.
Modernizuota teismų informacinė sistema ir jos integracija su Registrų centro, Lietuvos advokatūros ir kitų institucijų informacinėmis sistemomis, siekiant operatyviai keistis informacija ir dokumentais, gerokai prisidėjo prie teismų darbo spartinimo – ilgiau kaip 6 mėnesius nagrinėjamų bylų skaičius per metus sumažėjo beveik 2 tūkstančiais.
Per trejus metus „Norway Grants“ projektų lėšomis organizuotuose mokymuose dalyvavo daugiau kaip 5 tūkst. teismų sistemos atstovų, kurie mokėsi viešo kalbėjimo, sprendimų komentavimo, sprendimų motyvavimo ir kokybiško jų surašymo, teisminės mediacijos, tobulino žinias kokybės vadybos, aptarnavimo, psichologinės paramos ir kitose srityse.
Lietuvių patirtis norvegams
„Tikiuosi, kad ir naujame „Norway Grants“ periode galėsime taip pat produktyviai bendradarbiauti ir po kelių metų džiaugtis pasiektais rezultatais“, – teigia Norvegijos teismų administracijos atstovas Audunas Hognesas, pabrėždamas, kad artėja naujasis „Norway Grants“ fondų planavimo etapas, kuriame, tikimasi, aktyviai dalyvaus ir Lietuva.
Norvegijos atstovas pažymi, kad įgyvendinant projektą buvo siekiama tobulėti ne tik Lietuvos teismų sistemai – Norvegija taip pat pasisėmė gerosios patirties. „Sužinoję, kad Lietuvos teismuose pavyko atsisakyti popierinių protokolų ir pradėti naudoti garso įrašymo įrangą, šią patirtį nusprendėme siekti perkelti į Norvegiją“, – vieną iš pavyzdžių paminėjo A. Hognes. Norvegijos teismų administracijos darbuotojai dalyvavimą projekte taip pat įvardijo, kaip galimybę pasitempti ir patiems: tiek teikiant ekspertines konsultacijas, tiek ir kasdienėje veikloje. „Mokydamas kitus visada turi būti geru pavyzdžiu“, – teigė A.Hognes.
