Kol kas parlamentarams kylančias abejones jis sklaido tik žadamais sutaupyti milijonais, pranešė Lietuvos televizijos naujienų laida „Panorama“.
Pirminį Vyriausybės pritarimą gavusi Susisiekimo ministerijos idėja optimizuoti valstybės kelių priežiūrą, perduodant ją į privačias rankas, kelia abejonių Seimo nariams.
Valstybės kelių priežiūrai kasmet yra skiriama apie 300 mln. litų ir daugiau.
Parlamentarai norėtų gauti išsamią studiją, pagrindžiančią tokių veiksmų reikalingumą. Susisiekimo ministras sako ją tikrai pateiksiantis, o kol kas galimą valstybinių kelių priežiūros reformą aiškina noru taupiau naudoti keliams skiriamus pinigus.
„Ieškome sprendimų taupiau naudoti pinigus. Ir viena iš alternatyvų yra ne privatizavimas, kaip jūs sakote, – keliai išliktų kaip inžineriniai statiniai valstybės balanse, tačiau pačios funkcijos išnuomojimas konkurso būdu parenkant vieną ar kitą rangovą. Mūsų skaičiavimais, tai leistų sutaupyti per metus daugiau kaip 100 mln. litų“, – sakė E.Masiulis parlamentarams.
Privatų partnerį kelių priežiūrai ministerija ketina pasitelkti pagal Didžiojoje Britanijoje ir Lenkijoje taikomą modelį, vietoj tradicinės koncesijos pasirinkdama viešosios ir privačios partnerystės principą. Tuomet privatus partneris gautų ne tiesiogiai iš kelių naudotojų surinktus pinigus, o valstybės atlygį už darbus.
Idėja perduoti valstybės kelių priežiūrą į privačias rankas susisiekimo ministerijoje sklando nuo pat pirmųjų E. Masiulio atėjimo į ministro postą dienų. Gandų, esą ši funkcija gali būti patikėta kuriam nors stambiam privatininkui, būta ir dirbant Gedimino Kirkilo Vyriausybei.
Valstybės kelių priežiūrai kasmet yra skiriama apie 300 mln. litų ir daugiau. Šiuo metu 21 tūkst. kilometrų valstybės kelių prižiūri 11 strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių regioninių įmonių.
Norint jų funkcijas perduoti privatininkams, pirmiausiai reikėtų keisti jų statusą ir viešą bei privačią partnerystę reglamentuojančius teisės aktus.
