Nors šalyje registruota 151 tūkst. valstybės išlaikomų bedarbių, o premjeras Algirdas Butkevičius prakalbo, kad mažėjant gyventojų ir trūkstant darbo jėgos, reikėtų liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą. Profesinės sąjungos tvirtina, jog ir Lietuvoje atsirastų dirbančiųjų, bet maži atlyginimai motyvuoja gyventi iš pašalpų, skelbia dienraštis „Sekundė“.
Pavyzdžiui, iš kone 7000 šiais metais Panevėžio darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų daugiau nei 60 proc. siūlomas atlyginimas tesiekė 1000 Lt neatskaičius mokesčių.
Viešbučių ir turizmo komplekso darbuotojos specialybę turinti dviejų vaikų mama 32-ejų Rasa Stulginskienė beveik porą metų ieško nuolatinio darbo. Panevėžyje apėjusi visus viešbučius moteris tenkinasi iš Darbo biržos gautu pasiūlymu – vienoje įmonėje dirba sezonine operatore ir per dieną po 10 valandų praleidžia stovėdama prie staklių. Rasa uždirba 1000 Lt po mokesčių.
Namo grįžtu sutinusiomis kojomis, bet kad tik darbo būtų.
„Namo grįžtu sutinusiomis kojomis, bet kad tik darbo būtų. Žiemą, kai sunkiausia pragyventi, bent dviem trims mėnesiams sezoninius darbininkus įmonė atleidžia“, – dienraščiui „Sekundė“ guodėsi R.Stulginskienė.
Kai ji dirba, keturių asmenų šeimos pajamos siekia apie 2500 Lt. Prekes išvežiojančio sutuoktinio uždarbis – beveik 1500 Lt.
„Kaip mes gyvename? Kas mėnesį apie 700 Lt sumokame už buto paskolą, šį mėnesį komunaliniams mokesčiams išleidome apie 350 Lt. Jokių kompensacijų negauname, tėvų kaime neturime“, – gyvenimo realijas „Sekundei“ pristato panevėžietė.
„Sekundė“ apskaičiavo, kad per šiuos metus Panevėžio krašto darbdaviai įregistravo 6763 laisvas darbo vietas – vidutiniškai po 650 per mėnesį. Atrodytų, Aukštaitijos sostinėje įsidarbinti neturėtų būti taip sudėtinga, jei ne vienas esminių veiksnių ieškant pragyvenimo šaltinio – atlyginimo dydis.
Panevėžio krašto darbdaviai vidutinį šalies darbo užmokestį – 2405 Lt neatskaičius mokesčių – buvo pasiruošę mokėti tik už 273 laisvas darbo vietas, 24-ios buvo įkainotos 3000–4000 Lt, 147-ios laisvos darbo vietos įvertintos 4000–5000 Lt.
Didžiausi atlyginimai – nuo 6000 iki 8000 Lt buvo siūlomi penkiems tolimųjų reisų vairuotojams ir nekilnojamuoju turtu visoje Lietuvoje prekiaujančios bendrovės personalo padalinio vadovui.
Bet masiškiausiai Panevėžio krašto darbdaviai per Darbo biržą ieškojo darbuotojų už simbolinį atlygį. Iš 6763 šįmet įregistruotų laisvų darbo vietų net į 4107-ias buvo laukiama sutinkančiųjų dirbti už 1000 Lt neatskaičius mokesčių. Kiek daugiau nei minimumą, nuo 1000 iki 1500 Lt „popieriuje“ Panevėžio apskrities darbdaviai sutiko mokėti už 1791-ą darbo vietą, rašo dienraštis „Sekundė“.
Dar viena tema, kurią antradienį aprašo dienraštis „Sekundė“, medžiotojų ir gyventojų konfliktas. Šernų gretas savo medžioklės valdose priverstinai praretinusių medžiotojų akiratyje – nuo mirties išsigelbėję privačiose valdose laikomi knysliai. Medžiotojų būrelio „Girinis“ medžiotojai Panevėžio rajono Įstricos kaimo sodyboje aptiko porą maždaug dvejų metų šernų.
Tarp medžiotojų ir šernus auginančios panevėžiečių šeimos kilo konfliktas, teko įsikišti ir policijai. Medžiotojai buvo apkaltinti brutaliai su ginklais įsiveržę į privačią teritoriją.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai sako, kad nelegaliai šernus auginusiai ir jų nesunaikinusiai šeimai gresia nuo 200 iki 400 litų bauda, rašo „Sekundė“.
Gyvūnus šeimininkai privalėjo nugalabyti dar šių metų pradžioje, kai dėl afrikinio kiaulių maro pavojaus buvo nurodyta padidintos grėsmės zonose (Alytaus, Lazdijų, Trakų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų savivaldybės) išmedžioti visus šernus, o likusioje šalies teritorijoje jų palikti tik 10 proc. Privačiose valdose turėjo nelikti nė vieno šerno.
Medžiotojų būrelio „Girinis“ vadovas Vidmantas Kulikauskas „Sekundei“ pasakojo, kad Įstricos kaime esančioje sodyboje laikomus šernus jie aptiko per medžioklę. Žvėrys buvo laikomi gražiame, erdviame aptvare.
Medžiotojai šeimininkams papriekaištavo, kam šie laikantys afrikinį kiaulių marą galinčius išplatinti gyvūnus, ir įspėjo, kad jie turi būti sunaikinti. Pasak V.Kulikausko, jiems susidarė įspūdis, kad sodybos šeimininkai kultūringi, išsilavinę žmonės ir normaliai reaguos į pastabą.
Apie aptiktus šernus medžiotojai informavo aplinkos apsaugos specialistus. V.Kulikauskas stebėjosi, kad sodybos šeimininkai policijai pasiskundė, jog medžiotojai į jų valdas brovėsi brutaliai, šiurkščiai elgėsi. Jo teigimu, nieko panašaus nebuvo.
„Paaiškinau policijai, kaip viskas vyko, parodžiau mobiliuoju telefonu filmuotus vaizdus“, – „Sekundei“ tvirtino „Girinio“ vadovas.
Panevėžio aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė sako, kad leidimo laikyti šernus neturėjusi šeima apgailestauja nesilaikiusi įstatymų. Sutuoktiniams labai gaila ir augintinių, kurie per konfliktą su medžiotojais paspruko į mišką.
Panevėžio rajone iki paskelbiant šernų naikinimo vajų kelis šiuos žvėris augino Panevėžio miškų urėdija, kelis turėjo privatus asmuo ir per 20 – bendrovė „Čevaita“.
Kiek buvo ir yra neoficialių šernų laikytojų, nežinia. Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, minėtose privačiose valdose šernų nebeliko, rašo dienraštis „Sekundė“.
