Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skulptūrų parką siūloma paversti rimties zona

Nemažai klaipėdiečių nė nenutuokia, jos toje vietoje, kur dabar yra Skulptūrų parkas, palaidota apie 40 tūkst. žmonių.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / Nemažai klaipėdiečių nė nenutuokia, jos toje vietoje, kur dabar yra Skulptūrų parkas, palaidota apie 40 tūkst. žmonių.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Buvusiose Klaipėdos kapinėse įkurdintas Skulptūrų parkas vis dar kelia diskusijas, ar vertėtų čia atkurti senąją amžinojo poilsio vietą, ar leisti prisiminimams nugrimzti į praeitį.

Šiandien Skulptūrų parkas – viena patraukliausių vietų miesto centre. Šiltosiomis dienomis čia vežimėlius linguoja mamos, užrašus nagrinėja Menų fakulteto studentai, ant suolelių ilsisi senjorai, o krepšinio aikštelėje be perstojo bumbsi kamuolys. Per kelis dešimtmečius parke atsirado apie 100 skulptūrų.

„Ši vieta yra be galo jautri ir apie ją reikia kalbėti oriai“, – kalbėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys konferencijoje „Klaipėdos Skulptūrų parkas ir jo tapatumų iššūkiai“. Ši konferencija – viena iš retų viešų diskusijų, koks turėtų būti Skulptūrų parkas.

Kapinės sunaikintos

Anot istorikų, jau užaugo ištisa klaipėdiečių karta, net nežinančių, kad šioje vietoje buvo miesto kapinės. Jose, įvairių šaltinių teigimu, galėjo būti palaidota apie 40 tūkst. senosios Klaipėdos gyventojų, tarp jų ir įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų. Kapinės, kaip teigiama, veikė nuo 1820-ųjų. Yra išlikusių ir graviūrų, vaizduojančių, kaip atrodė tuometės kapinės, kuriose laidoti įvairiais religijas išpažinę žmonės.

1970–1977 m. kapinės buvo naikinamos – sovietmetis bandė ištrinti istorinę atmintį. Po nepriklausomybės atgavimo prabėgus beveik porai dešimtmečių pasigirdo siūlymų atgaivinti kapines. Juolab, kad procesas darosi nebevaldomas – žmonės ėmė nešti į parką gėles, vietomis matoma, jog formuojami kauburėliai, uždegamos žvakutės.

Kultūros paveldo departamento atstovė Audronė Vyšniauskienė pateikė keletą pavyzdžių, kaip Vilniuje buvo įamžintos buvusios kapinės, sovietmečiu nunaikintos. Anot A.Vyšniauskienės, galimi keli variantai: galima kapines atkurti, kaip tai padaryta Vilniaus Vingio parke, galima tiesiog deramai paženklinti, apie buvusią vietą. Pavyzdžiui, Tuskulėnuose genocido aukoms atminti pastatytas simbolinis pilkapis su kolumbariumais.

Dalis skulptūrų netinka? 

Sudaryta patariamoji visuomeninė kultūros paveldo komisija priminė, kad šiandieninis Skulptūrų parkas buvo įkurtas pažeidžiant teisės aktus. Parko įkūrimas susietas su senųjų kapinių komplekso bei istorinės atminties žalojimu, neatsižvelgta į artimųjų interesus, paveldo vertes.
Komisija pabrėžė, jog būtina išskirti ir pažymėti senųjų kapinių ribas ir vietą, suteikiant atskirtą rimties erdvės statusą. Siūloma atkurti buvusį takelių tinklą, pažymėti čia palaidotų Klaipėdos karinės įgulos Lietuvos karių, prancūzų, belgų, lenkų karo belaisvių, sovietinių represinių struktūrų aukų kapavietes.

Komisija taip pat pastebėjo, kad kai kurios skulptūros nedera rimties vietai, siūloma jas eksponuoti kitur.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min