Pati brangiausia negalia. Gyvenimas apgraibomis

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys neoficialiai yra sakęs, kad „viską“ žino, baisisi, tačiau nieko nedarys, nes tada LASS neteks savo turto, kaip tai nutiko profsąjungomis. Pamenate? Skandalingoji Aldona Balsienė su šeima buvo užvaldžiusi ir pardavinėjo Solidarumo profsąjungos turtą, o tada Konstitucinis Teismas nurodė atiduoti jį valstybei. R.Dagys nusprendė klaidos nekartoti ir, nekreipdamas dėmesio į skandalus, palikti šimtamilijoninį LASS turtą privačiai organizacijos vadų savivalei.

Alga – 25 tūkstančiai?

Kokias algas sau moka LASS vadovybė – didelė paslaptis net LASS revizijos komisijai. „Mes nežinome nei jų atlyginimų, nei už kokius pinigus įsigyjamas asmeninis turtas. Esu pasiryžęs ne tik spaudoje ir per televiziją apie tai kalbėti, jeigu bus reikalas – eiti ir iki teisėsaugos“, – taip sako vienas tų, kurie dar drįsta kritikuoti – žurnalistas Saulius Plepys.

Kitas tiesos ieškotojas Mirekas Adamovičius mėgino išgauti duomenis apie vadovybės atlyginimus oficialiai – raštu. Gavo atsakymą: „Tai – komercinė paslaptis.“ Paslaptis tų, kurie jau dešimtmetį valdo LASS turtą (gamyklas, biurų patalpas, poilsines kurortuose ir t. t.) ir nemato reikalo teikti ataskaitų juos rinkusiems žmonėms.

Kokias algas sau moka LASS vadovybė – didelė paslaptis net LASS revizijos komisijai.

„Mes patys nereikalingi, tik mūsų pavardės reikalingos ir skaičiai“, – įsitikinusi panevėžietė Danutė Ežerskienė, per patį sunkmetį netekusi darbo aklųjų įmonėje. LASS vadų valia ji buvo parduota ir neregių vieton stojo sveiki žmonės.

„Mes ateinam, o jie aiškina: „Šiandien ne priėmimo diena, pasiskaitykit ant durų.“ Aklajam taip sako“, – apie santykius su LASS vadovybe pasakoja darbo netekę aklieji.

D.Ežerskienė ir dešimtys jos nelaimės brolių bei seserų dabar gyvens iš neįgaliojo pensijos, kurią moka valstybė. Nė litas, gautas pardavus įmonę, jų buities nepalengvins. Aklųjų turtas pamažėle, bet sistemingai išparduodamas. Nelieka įmonių Panevėžyje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Ten dirbę neįgalieji paleisti elgetomis, o kur leidžiami pinigai, težino jie – O.Petrauskas su savo pavaduotojais.

S.Plepys sako apie vadų atlyginimus žinąs tik iš gandų, kurie skverbiasi iš LASS centrinės būstinės. „Vieni sako – 14 tūkst. litų, kiti – 25 tūkstančiai. Nenormalus atlyginimas, visiškai nenormalus“, – kartoja pašnekovas.

BTV laidos „Lietuvos žinių“ tyrimas“ žurnalistai pamėgino išgauti tikslų skaičių. „Ne, ne, ne“, – sako O.Petrauskas, paklaustas apie 25 tūkstančius. Tiek jis tikrai negauna. O kiek? „Va šiemet ji gal 8 tūkst. siekė“, – sukasi nuo tiesaus atsakymo pašnekovas. Skaitome LASS įstatus. Alga skaičiuojama pagal įmonių direktorių atlyginimus (tie 8 tūkst.) ir priskaičiuojamas 200 proc. priedas. 8 x 3 = 24.

Tikrai, ponas negali gauti 25 tūkst. litų. Būtų neteisėta. Jam tegalima mokėti 24 tūkstančius. Neskaičiuojant projektų vadovo algos, 2 tūkst. litų, kuriuos dar prideda Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

„O kiek jūs gavote algos?“ – klausiame labai reginčio (pinigus) LASS vadovo pavaduotojo Stanislovo Plauškos. „Apie 3 tūkstančius“, – atsako šis. O kiek pirmininkas uždirba? „Gal 10 proc. daugiau nei aš“, – meluoja pašnekovas.

Paskutinis klausimas nudažo S.Plaušką skaisčiai rožine spalva: „Gal mes galėtume pasižiūrėti į algalapius, kad neliktų jokių klausimų?“ „Ne. Šito tai tikrai ne!.. Net teisės tokios neturiu, nenoriu turėt...“ – purtosi žmogus, kurio buitis „Lietuvos žinių" tyrimo“ filmavimo kamerai paliko neprastą įspūdį.

O.Petrauskas paprastų LASS narių uždirbamų minimalių algų ir savo atlyginimo skirtumus vertina filosofuodamas. „Nėra pasaulyje teisybės šitoj vietoj. Ar šou žvaigždės, ar kino žvaigždės, ar medikas profesorius... Aš nesu nepatenkintas alga... O privačioj sferoj gaučiau daugiau...“ – garsiai mąsto O.Petrauskas, kurio buitis - irgi išskirtinė.

Namai, namučiai

O.Petrauskas vadovauja organizacijai jau dešimtmetį. Pastarąjį sykį jį išrinko iš vieno kandidato. Kaip kokį, atleiskite, L.Brežnevą (toks sovietmečio partinis bosas). Gėdos nedaro ir butas, tiksliau – dalis antikvarinio dviaukščio namo. Yra atskiras įėjimas ir terasa, iš kurios atsiveria Vilniaus senamiesčio panorama. Viskas pirkta, ne paveldėta. Apie imtas paskolas taip pat nėra jokių žinių.

O.Petrausko pavaduotojas S.Plauška turi namą tylioje Antakalnio gatvėje. Jo prieigose žurnalistus užpuolė praeivė. Stvėrė už objektyvo, paskui apšaukė ir pasislėpė už S.Plauškos durų, dar mestelėjusi, jog yra „namų šeimininkė“. Puiku, kai neįgaliųjų organizacijos žmogus gali samdytis namų darbininkus, nes, tarkime, Panevėžyje darbo netekę aklieji iš pensijos jau nebeišgalės pasisamdyti palydovų. Teks gyventi apgraibomis.

O.Petrausko dar vieno, bet ne paskutinio, pavaduotojo Vaclovo Gilio namas Kairėnuose (Vilniaus priemiestyje) šiuo metu renovuojamas – šiltinamas. Pluša visa brigada darbininkų, o šeimininkė Rima Gilienė sakosi net nežinanti, kiek tai kainuos. Viską tvarko vyras, ji tik prižiūri namus. Vyro alga nebloga? „Net nežinau“, – atsako ponia.

Šaltiniai

„Lėšos gaunamos didžiulės: už nuomą, už parduotą turtą, o kaip jos panaudojamos, niekas nežino. Įtariu, kad tiesiog išgrobstomos“, – kalba S.Plepys.

„Vienas pavaduotojų yra viešai pasakęs: „Aš turiu tiek, kad man pakaks visam gyvenimui...“ – dėsto darbo netekę Panevėžio aklieji.

Ar O.Petrauskas jaučiasi atsakingas už jų dalią? LASS vadovas prunkšteli išgirdęs klausimą: „Kaip ir dėl visos Lietuvos sunkmečio... Kubilius kaltina Kirkilą, bet iš tikrųjų tai (nekaltas) nei vienas, nei kitas. Atėjo sunkmetis...“

D.Ežerskienė tiksliai žino to sunkmečio pradžią: „Atvažiavo mūsų pirmininkas su atstovais iš Vilniaus ir iš karto nusižiūrėjo, kokias patalpas parduot. Bet įėjęs į cechą, kuriame mes dirbom, nesiteikė ir „labas“ pasakyt.“

„Aukciono nebuvo nė vieno, pastatus įsigijo buvę nuomininkai. O kainos – juokingos. Pusvelčiui“, – pasakoja aklieji tai, ko nenori girdėti nei prokuratūra, nei socialinės apsaugos ir darbo ministras.

„Visuose didžiuosiuose miestuose buvo kombinatai. O dabar? Panevėžyje uždarė, Klaipėdoje irgi baigiasi... Šiauliuose jau bankrotas arti, – vardija S.Plepys. – Susidaro įspūdis, kad rūpi išnuomot arba parduot tą turtą, o ne tai, kad žmonės dirbtų ir užsidirbtų.“

Jis skaičiuoja nuomojamą arba parduotą LASS nekilnojamąjį turtą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pastatus sostinės senamiestyje, Kaune – didžiuliame trijų aukštų name, parduotame už, mūsų žiniomis, 300 tūkst. litų, dabar klesti parduotuvė.

O.Petrauskas nieko neprisimena: „Reik popierius kelt, neprisimenu dabar.“ Bet iš kėdės nekyla.