Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Švedai neapsikentė: mes negrobiame jūsų vaikų!

Homoseksualūs santykiai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Homoseksualūs santykiai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Viešojoje erdvėje nušviečiamos lietuvių, Skandinavijos šalyse esą be pagrindo netekusių savo vaikų, istorijos – laužtos iš piršto? Bent jau švedai užtikrina, kad jų socialiniai darbuotojai savavališkai tikrai neatplėšia vaikų iš biologinių šeimų – tam reikia ir svarių priežasčių, ir teismo sprendimo.

Daugėjant informacijos apie vaiko teisių apsaugą Skandinavijos šalyse, Vilniuje veikiantis Šiaurės ministrų tarybos biuras kartu su Švedijos ambasada surengė informacinį seminarą ir pakvietė atidžiau pažvelgti į Šiaurės šalyse galiojančius įstatymus, kurių pagrindu vaikai gali būti paimti į valstybės globą be biologinių tėvų sutikimo.

„Norime paneigti besiformuojančius mitus ir užpildyti informacinį vakuumą. Girdime, kad vaikai Šiaurės šalyse iš šeimos paimami be pakankamo pagrindo ar kad jie niekada negrąžinami šeimoms. Tai yra netiesa“, – užtikrino Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Bo Haraldas Tillbergas.

Norime paneigti besiformuojančius mitus ir užpildyti informacinį vakuumą.

Jis atkreipė dėmesį, kad Šiaurės šalių įstatymai numato, jog visais atvejais prioritetu laikomas vaiko grįžimas į šeimą, o laikinų namų jam pirmiausia visada ieškoma artimoje aplinkoje.

Požiūriai skiriasi, nors vertybės lyg ir tos pačios

B.H.Tillbergas pasidžiaugė, kad lietuvių požiūris į Skandinavijos šalis iš esmės yra teigiamas. Švedija, Danija, Suomija, Norvegija, Islandija Lietuvių sąmonėje yra socialinio teisingumo ir ekonominės gerovės valstybės.

Šiaurės šalių investicijos Lietuvoje ir čia veikiančios Skandinavijos įmonės irgi vertinamos pozityviai – jos asocijuojasi su skaidrumu, sąžiningumu ir atsakomybe.

„Tačiau yra sričių, kur tarpusavio supratimas galėtų būti geresnis, ypač ten, kur mūsų praktika skiriasi nuo įprastos Lietuvoje“, – kalbėjo B.H.Tillbergas, turėdamas minty vaikų teisių apsaugos politiką.

Teisinį išsilavinimą turintis Švedijos atstovas pabrėžė, kad požiūrių skirtumai – viso labo paviršiniai.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Šeima
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Šeima

„Visuotinos žmogiškosios vertybės ir supratimas, kad vaikui geriausia augti biologinė šeimoje, būdingas ir Švedijai, ir Lietuvai“, – tikino pranešėjas ir pakvietė dirstelėti į Švedijoje galiojančią įstatyminę bazę, reglamentuojančią vaiko teisių apsaugą: kaip jis ginamas, kokiais argumentais remiantis paimamas iš biologinių tėvų, kokia parama suteikiama šeimai ir t. t.

Kai kuria patys kreipiasi pagalbos

2012 metais Švedijos šeimose globa buvo suteikta daugiau nei 14 tūkst. vaikų nuo 0 iki 17 metų. Statistikos departamentų duomenimis, Šiaurės šalyse daugiausia vaikų apsaugos priemones gauna paauglystėje – būdami 15–17 metų.

Globa institucijose suteikiama tik trečdaliui vaikų, o absoliučiai daugumai globėjų ieškoma šeimose – pirmiausia, giminaičių namuose. 

Būna situacijų, kai tėvai nepajėgia tinkamai prižiūrėti savo vaikų, jie patys tai pripažįsta ir kreipiasi pagalbos į socialines tarnybas.

B.H.Tillbergas pasakojo, kad Švedijoje vaiko teisių apsaugą garantuoja du įstatymai. Pagal Socialinių paslaugų įstatymą pagalba teikiama vaikui ir šeimai, gavus biologinių tėvų sutikimą.

„Būna situacijų, kai tėvai nepajėgia tinkamai prižiūrėti savo vaikų, jie patys tai pripažįsta ir kreipiasi pagalbos į socialines tarnybas. Taip atsitinka tada, kai tėvai suserga (fizinė ar protinė negalia), naudoja kvaišalus, turi psichologinių problemų ar pan. Jiems teikiamos tęstinės, įvairiapusiškos socialinės paslaugos, taikomi lankstūs metodai. Šiuo atveju paslaugos šeimai teikiamos vaiko namuose“, – pasakojo B.H.Tillbergas.

Galutinį sprendimą priima teismas

Mažamečių apsaugos įstatymas taikomas tada, kai socialiniai darbuotojai pastebi, kad biologiniai vaiko tėvai nesusidoroja su savo pareigomis, tačiau neigia problemas ir neprašo specialistų pagalbos. Be to, jie savanoriškai nesutinka priimti socialinių paslaugų.

Įvertinus aplinkybes ir nusprendus, kad gyvenimas biologinėje šeimoje kelia grėsmę vaiko sveikatai ir vystymuisi, socialinės vaiko teisių priežiūros tarnybos veikia pačios – be tėvų sutikimo.

„Šios priemonės gali prireikti dviem atvejais. Pirmas, kai tėvai nesirūpina vaiku, savivaldžiauja, smurtauja jo akivaizdoje ar prieš jį ir t.t. Antras, kai pats vaikas turi elgesio problemų: kelia grėsmę sau ir aplinkiniams, yra linkęs nusikalsti ar pan.“, – pasakojo B.H.Tillbergas.

Fotolia nuotr./Šeima
Fotolia nuotr./Šeima

Tik ekstremaliais atvejais, kai rizika likti šeimoje yra per didelė, Socialinės gerovės komitetas gali nuspręsti paimti vaiką iš tėvų namų. Šį sprendimą turi patvirtinti arba atmesti administracinis teismas, į kurį komitetas privalo kreiptis ne vėliau nei per savaitę. 

„Sprendimus, lemiančius vaiko gyvenamąją vietą, priima tikrai ne vien socialiniai darbuotojai. Visais atvejais galutinį žodį taria teismas: ši sistema yra labai skaidri ir nuolat stebima“, – užtikrino B.H.Tillbergas. 

Sprendimus, lemiančius vaiko gyvenamąją vietą, priima tikrai ne vien socialiniai darbuotojai. Visais atvejais galutinį žodį taria teismas: ši sistema yra labai skaidri ir nuolat stebima.

Teismo posėdyje dalyvauja ne tik vaiko tėvai ir Socialinio komiteto atstovai, bet ir trys visuomenės tarėjai. Be to, atstovauti vaiko tėvų interesams skiriamas valstybės gynėjas.

„Tikiuosi, įsitikinote, kad vaiko paėmimas iš šeimos nėra subjektyvus socialinio darbuotojo sprendimas. Be teismo sprendimo vaiko paėmimas iš šeimos nevykdomas“, – dar kartą pabrėžė pranešėjas.

Reikalavimai ne tik tėvams, bet ir globėjams

Teismo sprendimu vaikams iš biologinės šeimos gali būti perkeliamas į globėjų namus – ilgesniam ar trumpesniam laikui.

„Vaiko byla nagrinėjama kas šešis mėnesius. Jis bus grąžintas į biologinę šeimą, jei tėvai išpildys sąlygas dėl jo tinkamos priežiūros“, – aiškino B.H.Tillbergas.

Jis akcentavo, kad, svarstant vaiko globos galimybes, pirmiausia alternatyva biologiniams tėvams būna giminaičiai. Net jei tokių nėra ir vaikas atsiduria nepažįstamų globėjų rankose, stengiamasi užtikrinti kuo glaudesnį vaiko kontaktą su biologine šeima: „Mūsų tikslas, kad vaikas grįžtų į šeimą taip greitai kaip tik įmanoma.“

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Vaikai
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Vaikai

B.H.Tillbergas atkreipė dėmesį, kad tam tikri reikalavimai keliami ne tik vaiką norinčioms susigrąžinti šeimoms, bet ir globėjams. Pastarųjų namuose socialiniai darbuotojai lankosi keturis kartus per metus. Kilus įtarimų, kad globėjai netinkamai rūpinasi vaiku, tarnybos iš karto reaguoja.

„Globėjai turi turėti stabilias pajamas, namą ar butą, kuriame būtų užtenkamai vietos naujam nariui. Globėjais gali tapti ne tik sutuoktinių pora, bet ir partnerystėje gyvenantys žmonės. Namai gali būti mieste ar kaime. Globėjai turi būti empatiški ir labai supratingi vaiko situacijai, turėti kantrybės su juo bendrauti ir padėti spręsti sudėtingas emocines problemas. Be to, labai svarbu, kad visi šeimos nariai dėl globos būtų nusiteikę pozityviai“, – kriterijus vardijo B.H.Tillbergas.       

Iššūkis visuomenei

B.H.Tillbergo teigimu, sprendimą atskirti vaiką nuo biologinių tėvų priimančios institucijos Šiaurės šalyse visada bendradarbiauja su partnerių institucijomis užsienyje, taip pat ir Lietuvos.

Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin sakė, kad diskusijoje, kaip sukurti saugią aplinką vaikams, švedai labai aktyviai dalyvauja. Pastaraisiais metais netgi keliamas klausimas, ar socialinės tarnybos į šeimos reikalus neturėtų įsitraukti anksčiau.

Kartais vaikai tampa savo biologinių šeimų aukomis: jie išnaudojami arba net nužudomi savo tėvų, kamuojamų psichikos sutrikimų ar pan.

„Kartais vaikai tampa savo biologinių šeimų aukomis: jie išnaudojami arba net nužudomi savo tėvų, kamuojamų psichikos sutrikimų ar pan.“, – kalbėjo ambasadorė.

Pastaraisiais metais pastebimas globojamų vaikų skaičiaus augimas: švedai ima rūpintis nuo karinių konfliktų savo šalyse bėgančiais nepilnamečiais iš Somalio, Sirijos, Afganistano.

2012 metais net 3600 nepilnamečių į Švediją atvyko vieni – be giminaičių ir artimųjų.

„Jie būna sužeisti, traumuoti. Mūsų visuomenei tenka iššūkis, kaip padėti jiems užaugti individais, pilnateisiais piliečiais, galinčiais gyventi normalų gyvenimą“, – kalbėjo C.Ruthström-Ruin.

B.H.Tillbergas atkreipė dėmesį, kad 90 proc. apklaustųjų sako, jog juos tenkino gyvenimas globėjų šeimose.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min