Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pensijų fondai: pirksi viltį, gausi šnipštą

Pensininkai
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Pensininkai
Šaltinis: Atgimimas.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Dauguma žmonių Lietuvoje finansiškai nėra labai išprusę ir pasirašydami sutartis net gerai nesuprato, kad būtent ta dalimi, kuri dabar iškeliauja į privačius pensijų fondus, ateityje jų „sodrinė” pensija gali būti mažesnė.

„Tektų uždaryti visus biurus, atleisti visus darbuotojus, o palikti dirbti tik bendrovės vadovą, buhalterį ir fondų valdytoją. Tik taip būtų galima išgyventi”, – laikinu įmokų iš „Sodros” į privačius pensijų fondus stabdymu piktinosi Ramūnas Stankevičius, specializuotos pensijų fondų valdymo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius.

Pasak jo, sustabdyti įmokas reikštų verslo pabaigą. Jis greičiausiai teisus. Būtent verslo. Privačių fondų biznelio, kai gudručiai, prižadėję cukrinių vizijų ir užbūrę neturtingų pokomunistinių šalių gyventojus rožinėmis svajonėmis apie turtingą senatvę, pasitelkė pensininkų fėją – socdemų ministrę Viliją Blinkevičiūtę  ir sugundė beveik milijoną Lietuvos gyventojų. Deja, ne visos fėjos yra gerosios.

Sustabdyti įmokas reikštų verslo pabaigą.

Saldžiabalsės Vilijos ir auksinės vizijos suviliotieji pasirašė sutikimą, kad dalis jų pensijos pinigų iš „Sodros” keliautų į privačius pensijų fondus. Nepralošiama partija, nes geriausias biznis – parduoti viltį. Ypač kai už ją gauni garantuotas pajamas. Nors fondus vadina kaupiamaisiais, tačiau su valstybės pervestais žmonių pinigais jie tvarkosi savaip. Per pastaruosius 11 mėnesių tik trims akcijų fondams pavyko šiek tiek uždirbti, bet nė vieno iš jų grąža neviršijo net 5 nuošimčių.

Atsižvelgiant į tai, kad grietinėlę, apie trečdalį gaunamos investicijų grąžos, nusigriebia administratoriai ir kad iš surinktų žmonių pinigų pirmiausiai ir yra išlaikomi – ir ne prastai –  tie visi pensijų fondų biurai su visais darbuotojais, kalbos apie didesnę pensiją, negu kad mokės „Sodra”, yra tarsi putos. Iliuzijos. Kadangi pastaruoju metu investicijos daugiausia nesėkmingos, o dėl krizės pinigų rinkos, nepanašu, kad galėtų greitai atsitiesti, žmonių pinigai tirpsta ir tirps kaip šiųmetis sniegas baloje.

Tačiau administratoriai – tarsi grietinę saugantys katinai. Jie – visada sotūs, nes valstybė kas mėnesį vis siunčia ir siunčia jiems naujas milijonų porcijas, o savo procentus, net jei žmonių pinigai sąskaitose mažėja, jie vis viena gauna. Ir fondų valdytojai ir toliau pina iliuzijas, kad tuoj tuoj jie čia tuos pinigus kaip nors sėkmingai investuos, ir būsimieji pensininkai gaus didesnes pensijas nei iš valstybinės socialinio draudimo sistemos „Sodros”, kuri, pasak privačių pensijų fondų gynėjų, neilgai trukus apskritai turėtų numirti.

Administratoriai – tarsi grietinę saugantys katinai. Jie – visada sotūs, nes valstybė kas mėnesį vis siunčia ir siunčia jiems naujas milijonų porcijas, o savo procentus, net jei žmonių pinigai sąskaitose mažėja, jie vis viena gauna.

Tiesą sakant, valstybinė „Sodra” numirti gali dviem atvejais – arba valstybė ją panaikintų įstatymu, arba bankrutuotų pati valstybė. Dauguma žmonių Lietuvoje finansiškai nėra labai išprusę ir pasirašydami sutartis net gerai nesuprato, kad ta dalimi, kuri dabar iškeliaudavo į privačius fondus, jų „sodrinė” pensija bus mažesnė. Galiausiai suprato. Dabar dalis mielai grįžtų į „Sodros” sistemą, bet negali. Nėra mechanizmo.

Profesorius Romas Lazutka pensijų reformą, kai valstybė prievarta surenka žmonių pinigus ir pasirašiusių sutartis siunčia į privačius pensijų fondus, yra  pavadinęs amžiaus afera. Tokios reformos buvo pradėtos Lotynų Amerikoje ir pirmiausia Čilėje, valdant generolui A.Pinočetui, kuri tuo metu tikrai nebuvo demokratinė valstybė. Rezultatas po dvidešimties ir daugiau metų – pensinio amžiaus skurdžių Čilėje pilna, daug žmonių apskritai negauna jokios pensijos. Tačiau toji sistema buvo plečiama kitose Lotynų Amerikos šalyse. Išsivadavus iš sovietinės priespaudos, Rytų Europai taip pat buvo pasiūlytas toks modelis.

Sirenos giedojo – pasirašykite sutartis, eikite į privačius fondus, jums tai nieko nekainuos, gyvensite ir vargo nematysite... Deja, tai kainuoja būsimosios pensijos dalį ir šios paslaugos vartotojai yra neapsaugoti, kad pinigai neprapuls. Privatūs pensijų kaupimo fondai veikia visame pasaulyje, ir tai yra geras dalykas, bet nė viena Vakarų Europos šalis neturi tokios sistemos, kaip 2-osios pakopos pensijų kaupimo sistema, nes ji labai brangi, brangus jos administravimas. Vakarų Europoje žmogus pats sąmoningai renkasi, pats moka iš savo kišenės ir todėl labai gerai pasveria, kur dėti savo pinigus. 

Lietuvoje tai yra trečiosios pakopos pensijų fondai, juose dalyvauja dalis žmonių, kurie turi atliekamų pinigų ir neretai yra išprusę, nes žino, kas tai per priemonė pajamoms didinti ir kaip tuo naudotis. O Lietuvoje pensijos ir šiaip mažos, o dabar dėl šios pensijų reformos daliai žmonių jos dar labiau sumažėjo. Taip, žmonėms akivaizdu, kad „Sodron” patekę pinigai pravalgomi, o į fondus – investuojami. Bet po dešimties dvidešimties metų „Sodra” iš to meto dirbančiųjų paims dalį jų uždarbio ir atiduos to meto pensininkams, dabartiniams jaunuoliams. Jei valstybės ekonomika augs ir atlyginimai bus didesni, tie, kurie dalyvauja ekonomikoje, gaus daugiau, vadinasi, ir būsimieji pensininkai taip pat. Tai nuolatinis procesas. Panašūs procesai vyksta ir privačiuose pensijų fonduose, tik ne per algas, o per vertybinius popierius. Tačiau vertybinių popierių rinkoje nėra įsipareigojimo, kokias pensijas mokėti.

Ekonomika nuolat banguoja, tai pakilimas, gerovės metas, tai nuokrytis, krizė, kaip yra dabar. O jei į pensiją pataikysi išeiti, kai ekonomika smunka? Iš tavo įdėtų pinigų gali likti tik šnipštas. Valstybinės pensijų sistemos tam ir yra sugalvotos, kad iškritusių iš darbo rinkos žmonių apsaugą garantuotų valstybė. Apmaudu, aišku, kad, praėjus dvidešimčiai metų, kai esame išsivadavę iš okupantų, į savo valstybę žiūrime kaip į svetimą, nepasitikime ja ir savimi, keikiame valdžią ir, kaip neseniai nuskambėjo iš Seimo tribūnos, valdžios atstovai taip pat keikiasi, ir apskritai esame viskuo nepatenkinti. Yra toks dalykas, kaip išsipildanti pranašystė, jei visi nuolat karksėsime, kad blogai ir bus dar blogiau, tai, žiū, ko čia stebėtis, kad kažkas ir nutinka...

Kaip bebūtų, tačiau laikinai sustabdomos išmokos iš „Sodros” į privačius fondus valstybei bėdos neatneš. O būsimuosius pensininkus galima nuraminti, kad „Sodra” negali bankrutuoti iš principo, nebent bankrutuotų valstybė. Tačiau bankrutavusios valstybės yra gelbėjamos. Su visomis jų gyventojų valstybinėmis pensijomis.

Atgimimas.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min