Daugiau nei trečdaliui (35,4 proc.) tyrimo dalyvių per pastaruosius 12 mėnesių teko mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas keletą kartų ir kaskart – atitinkamai po 29,4 ir 6 proc., dar 13,4 proc. respondentų nurodė asmeniškai „atsilyginę“ vieną kartą.
Kita pusė apklausos dalyvių (48,2 proc.) teigė, jog jiems ar jų šeimos nariams neteko asmeniškai „atsilyginti“ už sveikatos paslaugas per pastaruosius 12 mėnesių, o likę 3 proc. nurodė šiomis paslaugomis nesinaudojantys.
Daugiau nei pusė (60 proc.) respondentų sakė, kad nuo asmeniško pinigų mokėjimo medicinos darbuotojams priklauso sveikatos paslaugų kokybė. Ketvirtadalis (26,6 proc.) apklaustųjų pasirinko atsakymą „nei priklauso, nei nepriklauso“, o 7,6 proc. nurodė, jog tai nesusiję.
Dažniau už šias paslaugas „atsilygindavo“ moterys nei vyrai.
Daugiausia asmeniško „atsilyginimo“ atvejų buvo Tauragės apskrityje – čia 85,7 proc. respondentų teigė asmeniškai mokėję medicinos darbuotojams. Mažiausiai (29,8 proc.) tokių atvejų buvo Marijampolės apskrityje.
Tyrimo duomenimis, dažniausiai „atsilyginti“ tenka už gydytojo–specialisto konsultaciją (25,8 proc.), operaciją (19,4 proc.) bei diagnostinius tyrimus (17,9 proc.).
Brangiausiai mokėta už operaciją bei gimdymą. Dažniausiai tai atsiėjo 201–500 litų, bet pasitaikė ir didesnių sumų: už gimdymą – iki 5000 litų, o už operaciją – ir daugiau.
Gydytojo konsultacija, diagnostiniai tyrimai ir kitos paslaugos, pavyzdžiui, paguldymas į ligoninę, narkozė atsieidavo pigiau: dažniausiai už tai mokėta po 51–200 litų. Pigiausiai (iki 50 litų) dažniau mokėta už masažą, vaikų ar šeimos gydytojo konsultaciją.
Nors beveik pusė apklaustųjų teigė asmeniškai „atsilyginantys“ už medicinos paslaugas, šio užmokesčio įteisinimui dauguma (55 proc.) nepritartų, tam pritartų 23,3 proc. respondentų.
Pernai spalio 12 – lapkričio 16 dienomis apklausti 1067 pilnamečiai nuolatiniai Lietuvos gyventojai, tyrimo paklaida – 3 procentai.
