Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Piliečiams tiesiamas kelias dalyvauti savivaldos rinkimuose

Seimo rinkimai artėja
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Savivaldos rinkimai.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prabėgus daugiau nei 3 metams nuo Konstitucinio teismo sprendimo, įpareigojusio sudaryti sąlygas piliečiams dalyvauti savivaldos rinkimuose be partijų užnugario, Seimas pagaliau imasi įteisinti tokią tvarką. Tiesa, reikalavimai kandidatuojantiems piliečiams praktiškai prilygs reikalavimams, taikomiems partijoms.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto (VVSRK) parengtas siūlymas per savivaldos rinkimus skaidyti dabartines rinkimų apygardas ir daug smulkesnes nesulaukė ne tik Lietuvos savivaldybių asociacijos, bet ir parlamento daugumos pritarimo.

„Ne tik koalicija, bet ir didesnė Seimo dalis pritaria ne visai tokiam variantui, kokį teikia komitetas,“ – pirmadienį po koalicijos partnerių susitikimo Seime sakė liberalcentristų atstovas Algis Čaplikas. Esą pritariama, kad savivaldybė liktų viena rinkimų apygarda, kaip yra iki šiol. Su tuo Seime, pasak A.Čapliko, nesutinka tik Krikščionių partijos frakcija. Jos atstovas Vytautas Kurpuvesas yra VVSRK pirmininkas.

Konstitucinis teismas dar 2007 metų vasarį, prieš tuometinius savivaldybių tarybų rinkimus, pasisakė, kad piliečiai turi teisę dalyvauti juose be partijų užnugario. Prabėgus daugiau nei 3 metams Seime pagaliau ryžtasi spręsti šią problemą. 

Sąlygos tokios pačios, kaip ir partijoms.Anot A.Čapliko, bus siekiama įtvirtinti, kad piliečiai galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose, jeigu įvykdys keletą sąlygų. Save keliantis kandidatas turės surinkti ne mažiau nei 10 proc. vienam tarybos nariui išrinkti apygardoje reikalingų rinkėjų parašų, bet šis skaičius negalės būti mažesnis nei 150 savivaldybės gyventojų. Kvota priklausys nuo savivaldybės dydžio. Pavyzdžiui, sostinėje pavienis kandidatas turėtų surinkti tūkstantį parašų. „Argumentai kodėl – nes Seimo rinkimų apygardoje, kurioje 35 tūkst. rinkėjų, pavieniai kandidatai surenka 1000 rinkėjų parašų. Tai Vilniuje, esant rinkėjų iki 400 tūkst., tūkstantis nėra daug“, – kalbėjo liberalcentristas. 

Be to, toks kandidatas privalės sumokėti užstatą, siekiantį 1 vidutinį mėnesio darbo užmokestį, kuris šiuo metu svyruoja apie 2000 Lt. Beje, tokį patį užstatą už kiekvienoje savivaldybėje keliamą kandidatų sąrašą kelia ir politinės partijos.

Balsų kvota nepartiniams kandidatams, kurią surinkus galima patekti į savivaldybės tarybą, mažesnėse savivaldybėse turėtų siekti apie 4 proc., didesnėse – apie 2 proc. Taip pat pavieniai kandidatai galės vienytis į sąrašus – jame turės būti ne mažiau nei 2 kandidatai. Tuomet rinkimų barjeras bus bent 6 proc. balsų.

„Sąlygos tokios pačios, kaip ir partijoms“, – reziumavo A.Čaplikas.

Partijų suformuoti rinkimų sąrašai turės per savivaldos rinkimus perlipti 4 proc. rinkėjų balsų kvotą, koalicijos – 6 proc.

Tiesioginių merų rinkimų nebus?

Kai kurie koalicijos partneriai iš Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) nariai bei opozicinių Krikščionių ir Darbo partijų nariai vėl prabilo apie galimybę dar spėti įteisinti galimybę kitais metais vyksiančiuose savivaldos rinkimuose tiesiogiai rinkti merus. Esą pataisius įstatymus gyventojai galėtų rinkti merą iš visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kuriuos pasiūlys politinės partijos, visuomeninės organizacijos bei patys išsikėlę asmenys.

Čia tas pats kaip sukryžminti asilą su kupranugariu ir pasakyti, kad tai bus ristūnas.Tačiau pirmadienį po koalicijos partnerių susitikimo kalbėję jos atstovai nedėjo daug vilčių į šią idėją. „Čia tas pats kaip sukryžminti asilą su kupranugariu ir pasakyti, kad tai bus ristūnas“, – palygino A.Čaplikas. Anot jo, „dabar jau šaukštai po pietų“, mat prieš daugiau nei mėnesį Seime pritrūko balsų balsuojant dėl tiesioginius merus rinkimus įteisinančios Konstitucijos pataisos.

„Teoriškai aš nepabandžiau skaičiuoti, bet gal ir būtų įmanoma prieš pat rinkimus suspėti, jeigu vykdytume maksimaliai greitus terminus. Bet jau rinkimų kampanija būtų prasidėjusi, neįsivaizduoju, kaip čia beįvesi tiesioginius mero rinkimus“, – apie galimybę dar kartą grįžti prie galimybės keisti Konstituciją kalbėjo TS-LKD seniūnas Jurgis Razma.

Lietuvos savivaldybių asociacija pirmadienį paskelbė nepritarianti Seimo VVSRK parengtoms Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisoms, kuriomis būtų į mažesnes suskaidomos dabartinės rinkimų apygardos, ir prašo jas keisti. 

„Projekto variantas, kai savivaldybių teritorijos dalinamos į daugiamandates vietines apygardas, kuriose būtų renkama nuo 2 iki 5 narių atskiru sąrašu, manome, būtų labai ydingas savivaldai, nes išrinkti nariai toje gatvėje ar namų grupėje rūpinsis tik savo kvartalu, ir bus ne bendros savivaldybės veiklos plėtros ir planų planavimas, o paklodės tampymas kiekvienam į savo gatvę. Manome, kad būtų įvedama destrukcija. Kitas dalykas - iš viso išnyksta tokia sąvoka kaip komandinis darbas“,  – po susitikimo žurnalistams sakė LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min