Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 01 05

Pilietybės problema parlamentarams nerūpi

Gegužės mėnesį su prezidento rinkimais gali būti surengtas referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tačiau dėl to dar turės apsispręsti valdančioji dauguma.
Pasas
Pasas / „Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 Pilietybė

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė kol kas nesvarstęs, ką daryti su buvusios kadencijos parlamente pateiktu siūlymu surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Pasak jo, apsispręsti greičiausiai teks pavasarį, rašo „Kauno diena“.

S.Šedbaras neatmetė, kad gegužės 17 dieną su prezidento rinkimais gali būti surengtas referendumas šiuo klausimu. Bet, pasak politiko, nebūtinai turi įvykti visuotinis balsavimas. Anot jo, Teisės ir teisėtvarkos komitetas vasarį ar kovą apsvarstys situaciją, susidariusią dėl dvigubos pilietybės, ir pateiks išvadą.

Dėl to, ar bus surengtas referendumas, spręs ir valdančiosios koalicijos politikai. Koalicijos pagrindą sudaranti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iki šiol skeptiškai vertino galimybę teikti visuotiniam balsavimui klausimą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tačiau kitos valdžią sudarančios partijos neatmeta būsiančios „už" tokį referendumą.

Surengti referendumą gali sutrukdyti visuotinis taupymo bumas, kurio ėmėsi naujoji Vyriausybė. Vyriausiajai rinkimų komisijai 2009 metų biudžete numatytos lėšos tik prezidento ir Europos Parlamento rinkimams rengti. Referendumui prireiktų papildomų kelių milijonų litų.

Jeigu referendumas įvyktų, jam būtų teikiama taisyti Konstitucijos 12 straipsnį, kuris dabar nustato, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Konstitucijos 12 straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu, už pataisą balsuojant daugiau kaip pusei visų šalies rinkėjų.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostata „atskiri atvejai“ reiškia, jog įstatymu gali būti nustatyti tik labai reti, išimtiniai atvejai, kai įgyjant kitos valstybės pilietybę išsaugoma ir Lietuvos pilietybė. Todėl taisant šį Konstitucijos straipsnį galėtų būti numatyta atsisakyti termino „atskiri atvejai“ arba tiesiogiai nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos valstybės pilietybę.

Prezidentas Valdas Adamkus žadėjo dėti visas pastangas, kad dar per jo kadenciją būtų įteisinta galimybė kiekvienam lietuviui turėti dvigubą pilietybę.

2008-ųjų birželį Seimas priėmė naują Pilietybės įstatymo redakciją, pagal kurią užsienyje gimusiems išeivių vaikams ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantiems lietuviams leista turėti du pasus. Tačiau prezidentas V.Adamkus įstatymą vetavo ir pareiškė, esą jis neatitinka Konstitucijos, įteisina dvigubą pilietybę kaip ne ypač retą išimtį ir diskriminuoja kai kurių valstybių pasus gavusius emigrantus. Parlamentarai valstybės vadovo veto pritarė.

Todėl įstatymas leidžia turėti Lietuvos pilietybę išeivių vaikams, gimstantiems užsienyje ir automatiškai tampantiems atitinkamos šalies (Airijos, JAV ir kitų) piliečiais, ir kai kuriems kitiems asmenims.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius