Plagijavimu kaltinamas istorikas A.Bumblauskas garbę gins teisme

Šiuo metu Lietuvos istorijos institute dirbantis T.Baranauskas kaltinimus dėl plagijavimo išsakė savo tinklalapyje internete Istorija.net, diskutuodamas komentaruose su neprisistačiusiu vartotoju.

„A.Bumblauskas savo „knygiūkštėje“ – toje su spalvotais paveikslėliais – gausiai publikuoja vogtus tekstus, kuriuos jis pasisavino iš studentų jam rašytų darbų. Beje, žodis žodin, nieko nepakeisdamas ir niekaip tikrosios autorystės nenurodydamas“, – rašo T.Baranauskas.

A.Bumblauskas raštu kreipėsi į buvusį savo studentą, reikalaudamas per dvi savaites paneigti šiuos teiginius. Tačiau to daryti T.Baranauskas nė neketina – atvirkščiai, jis atskirame įraše pateikė, anot jo, plagijavimo pavyzdžių. „Buvau jo studentas, rašiau jam tuos seminarinius darbus, kurių dalį paskui radau jo knygoje“, – „15min“ sakė T.Baranauskas.

T.Baranauskas.

Pirmadienį sueina dvi savaitės nuo A.Bumblausko raštiško kreipimosi. Paklaustas, ar ketina garbę ginti teisme, istorikas patvirtino: „Taip, kreipsiuosi. Reikalausiu, kad teismas konstatuotų, jog tai yra šmeižtas, ir taškas.“

Nusirašė kelias pastraipas?

T.Baranauskas teigia, jog buvęs jo dėstytojas A.Bumblauskas 2005 metais išleistoje knygoje „Senosios Lietuvos istorija, 1009–1795“ pažodžiui nusirašė kelias pastraipas iš jo 1997 metais rašyto referato.

Beje, šio darbo fragmentą T.Baranauskas pats panaudojo 1999 metais išleistoje knygoje „Tūkstantmečio knyga. I tomas: Valstybė“.

Plagiato pavyzdį T.Baranauskas pateikia savo tinklalapyje.

„Jeigu kas suabejotų, ar aš pateikiau savo autentišką darbą, ten akivaizdžiai matosi, kad tie sakiniai jau egzistavo 1999 metais, o Bumblauskas juos panaudojo 2005 metais“, – aiškina T.Baranauskas.

Pašnekovas teigia, jog knygoje A.Bumblauskas šiuos sakinius pateikia kaip savo išvadas, nenurodydamas tikrojo šaltinio ir jo necituodamas. Tiesa, knygos pabaigoje istorikas pateikia keliasdešimties savo studentų pavardes, kuriems dėkoja už patarimus. „Bet apie tai, kad jis tuos darbus inkorporavo į knygą, jis nerašo“, – pastebi T.Baranauskas. Jo nuomone, knygoje galėjo būti panaudota ir daugiau ištraukų iš studentų darbų, nenurodant tikrojo šaltinio.

„Aš jam jokių pretenzijų neturėčiau, jei jis būtų nurodęs, kad taip rašo T.Baranauskas, arba galų gale bent savais žodžiais perrašęs. Bet jis rašė net ne savais žodžiais, rašė žodis žodin, su visais mano lyriniais nukrypimais“, – pastebėjo T.Baranauskas.

Jis pabrėžė, kad pats apie galimą plagijavimo atvejį prakalbo tik komentaruose internete, o į teismą kreiptis ketina A.Bumblauskas. Balandžio viduryje istorikas nusiuntė buvusiam studentui raštišką reikalavimą per dvi savaites paneigti šį teiginį, antraip kreipsis į teismą.

„Jis pats čia puola dėl to, kad iš manęs pats yra kažką pavogęs. Nors aš ir nelabai branginu tų savo kelių pastraipų, bet manau, kad tai yra visiškas įžūlumas – kažkas kažką pavogė ir paskui ateina su kaltinimu pas nukentėjusįjį“, – stebėjosi T.Baranauskas.

Patikrintos mintys

Taip išeitų, kad ir rusų metraštininkai yra nusirašę nuo T.Baranausko? – klausė A.Bumblauskas.Kadangi paneigti kaltinimų T.Baranauskas neketina, A.Bumblauskas artimiausiu metu žada kreiptis į teismą. Istorikas ketina reikalauti, kad teismas konstatuotų, jog tai yra šmeižtas ir buvęs jo studentas paneigtų viešai paskelbtus teiginius, kurie, pasak istoriko, neatitinka tikrovės. Piniginės kompensacijos A.Bumblauskas reikalauti neketina.

Paprašytas išsakyti savo poziciją, istorikas aiškino, jog tai yra jo patikrintos mintys, sujungtos į bendrą visumą.

„Sakykit, o ką aš cituoju? Nieko aš necituoju. Tai yra sintezės. Jis (T.Baranauskas – aut. past.) yra toks nekompetentingas, kad net neskiria sintezės naudojimo nuo citavimo metodikos ir logikos. (Tos mintys) yra tikrintos, pertikrintos. T.Baranausko tose citatose irgi nėra nieko – viskas iš (Boriso) Rybakovo ir kitų. Tai tada taip išeitų, kad ir rusų metraštininkai yra nusirašę nuo T.Baranausko?“ – retoriškai klausė A.Bumblauskas.

Profesorius teigė, jog istorija tiesiog yra ir ji negali būti „nukopijuota“ ar „nusirašyta“, ji gali būti tik skirtingai interpretuojama.

Cituojant pavardė būtina

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Licencijavimo grupės vedėjo pavaduotojas Marius Kuzminas pabrėžė, jog cituojant svarbiausia neviršyti minties pagrindimui reikalingo masto, t. y. naudoti nedidelę kūrinio dalį. Taip pat būtina nurodyti autoriaus vardą, pavardę ir šaltinį, iš kurio citata naudojama.

„Žinoma, jei autorius mano, kad tai nebe citavimas, o tiesiog nukopijuotas jo kūrinys ar jo dalis, pažeista autoriaus neturtinė teisė – autoriaus teisė į vardą, gali kreiptis į teismą“, – sakė M.Kuzminas. Kokio atlygio būtų galima reikalauti, jis nesiėmė spėlioti. „Dar neteko girdėti, kad tokie atvejai būtų pasiekę teismą“, – sakė M.Kuzminas.

Advokatas Andrius Iškauskas, dirbantis su autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais, teigė, kad į jį ne sykį kreipėsi studentai, susidūrę su panašiomis problemomis: dėstytojų darbuose aptikę savo minčių ar panaudota jų surinkta informacija, tačiau problemas galiausiai jie išspręsdavo taikiai.

A.Iškauskas teigė nežinantis atvejų, kad tokios bylos būtų pasiekusios teismą. Advokato nuomone, atvejus, kai naudojamos svetimos mintys nenurodant šaltinio, galima vadinti ne tik autorių teisių, bet ir paprasčiausios etikos pažeidimu.

Pasak A.Iškausko, knygos pabaigoje nurodyti, kad joje galėjo būti panaudotos mintys iš tam tikrų studentų darbų, neužtenka. „Tikrai to neužtenka, nes jei ten išvardyta daug studentų, visiškai neįmanoma identifikuoti, kurio studento citata yra kurioje vietoje“, – sakė A.Iškauskas.

Advokato nuomone, jei studentas kreiptųsi į teismą, galėtų reikalauti pinigais atlyginti neturtinę žalą. „Tūkstantis litų, manau, būtų realu“, – svarstė pašnekovas.

Užkliuvo ir tinklalapis

A.Bumblauskas taip pat reikalauja paneigti tinklalapyje išsakomą teiginį, esą jis „įsisavino daugiau kaip pusę milijono (631 tūkst.) mums, Lietuvos piliečiams, priklausančių litų“. Ši suma minima prie teksto apie neseniai veikti pradėjusį tinklalapį Viv.lt, kurio mokslinis vadovas buvo A.Bumblauskas. Istorikas aiškino, jog daugiausia lėšų buvo skirta informacinėms technologijoms, techniniam puslapio kūrimui. T.Baranauskas teigė, jog tekste apie Viv.lt jis pateikė kitose žiniasklaidos priemonėse minėtus teiginius, o jo mintys tebuvo komentarai.